Mano vyras niekada neatrodė iš tų, kurie gali sudaužyti širdį. Jis – tobulas šeimos žmogus. Su draugais niekada neužtrukdavo baliuose, nebent krepšinį pažaisdavo. Į komandiruotes važiuodavo retai. Buitimi rūpinosi net daugiau negu aš. Nuo pat santykių pradžios jis sakė, kad niekada negalėtų manęs išduoti. Per 10 metų neturėjau nė menkiausios priežasties tuo netikėti.
Gegužės pabaigoje bus 10 mūsų vestuvių metinės. Šventę ruošiu aš. Restoranas, gėlės, muzika, svečiai, meniu, drabužiai – norėjau gražios šventės. Jis sakė, kad irgi tokios nori. Abu susitarėme, kad aš ją suorganizuosiu. Detales su giminaite derindavom šnekėdamosios feisbuke.
Aną vakarą, kai vyras ėjo į dušą, paprašiau jo, kad savo telefone įjungtų man feisbuką – turėjau parašyti giminaitei, o kompiuterį buvau palikusi darbe. Jis įjungė ir nuėjo maudytis. Kai bandžiau išsiregistruoti iš jo paskyros ir prisijungti prie savo, netyčia dešiniajame kampe paspaudžiau kažkokį kitą, nei reikėjo, mygtuką. Telefone viskas šiek tiek kitaip negu kompiuteryje.
Ir man „išmetė“ vardų sąrašą. Iš pradžių nesupratau, ką padariau ne taip, po to pamačiau, jog tai – sąrašas žmonių, su kuriais dažniausiai bendrauja vyras. Antroje vietoje buvau aš. O pirmoje – man nepažįstama mergina.
Žiūrėjau į tą vardą sustingusi. Išmušė karštis, pagalvojau: „O kas, jeigu?..“ Bet pakvėpavusi nuraminau save, kad tai neįmanoma. Mano vyras negali būti man neištikimas, jis viskuo jau tūkstantį kartų įrodė, kad yra ne toks. Gal tai bendradarbė, su kuria turi dažnai derinti reikalus. Gal giminė, apie kurią nesu girdėjusi. Gal kokio projekto užsakovė. Gal, gal, gal.
Kai jis išėjo iš dušo, pusiau juokais paklausiau: „Tai kas ta panelė?“ Išgirdęs jos vardą jis persimainė. Kai pradėjo kalbėti, ta abejonė virto realybe.
Vyras pasakė, kad jau seniai norėjo su manim pasikalbėti. Kad nežinojo, kaip pradėti, bet jautė siaubingą sąžinės graužatį. Sakė, kad viskas prasidėjo kaip tiesiog susirašinėjimas internete, paskui jie netyčia susitiko per bendrus pažįstamus, galiausiai – pradėjo susitikinėti. Net prie jūros spėjo nuvažiuoti popietei. Gal ir įsimylėjo – nėra tikras.
Kada??? Aš nesupratau, kaip galėjau to nepastebėti. Taip, kartais užtrukdavo darbe, bet kas neužtrunka? Kartais išvažiuodavo netikėtai aplankyti tėvų į sodą ar taisyti mašinos, bet kam nepasitaiko? Paprasti buitiniai reikalai. O pasirodo...
Kodėl – tas klausimas mane varo iš proto. Jis pasakė, jog tarp mūsų seniai nebėra tų „drugelių“, liko daugiau buitiniai reikalai. Ir kad myli mane jau labiau kaip giminę, nebedega dėl manęs. Kad sekse įsivyravo monotonija. Skęstu nevilty, pykina apie tai galvojant. Tai žinoma, kad po 10 metų atsiranda monotonija! Ką man reikėjo daryti – mylintis atsistoti ant galvos???
Paprašiau, kad pagyventų sode, kol nuspręsim, ką daryti ar kaip skirtis. Viskas mano viduje dūžta. Sėdžiu namuose viena, apsidėliojusi meniu pavyzdžiais, svečių kontaktais ir muzikos įrašais, neva ruošiuosi būsimoms metinėms – kaip kokia idiotė. Ir vis dar atrodo, kad sapnuoju.
Kaip man elgtis? Ar bandyti suimti save į rankas ir išsaugoti santuoką, ar paleisti jį, lai eina su ta... Labai prašau jūsų pagalbos, nes pati jau negaliu blaiviai mąstyti.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
