Mūsų pažintis prasidėjo, kai jis buvo autobuso vairuotojas. Aš gyvenau mažame kaimelyje, tada man buvo 16, jam 40 metų.
Nežinau, kas man nutiko, ką jame pamačiau, bet jis man patiko, nors žinojau, kad jis vedęs ir turi 3 vaikus. Dažnai jis važiuodavo autobusu pro mūsų kaimą, visada malonus su manimi būdavo.
Mano tėvai mėgdavo išgerti, taigi jokios paguodos ar meiles nepatyriau. O jis... Jis visada manęs paklausdavo, kaip mokslai, kuo užsiimu, ką veikiu grįžusi iš mokyklos.
Vieną rytą išlipdama iš autobuso palikau jam lapelį su savo numeriu, kur buvau parašiusi, kad jis man patinka ir laukiu jo skambučio. Vakare sulaukiau. Aš buvau tokia laiminga, kad jis man pasiūlė susitikti išgerti arbatos! Aišku, aš neatsisakiau.
Ryte atsikėliau anksti, kol tėvai miegojo, pasidažiau, išsipuošiau, aišku, padoriai. Jis atvažiavo su savo mašina, jam ta diena buvo laisva. Sustojo toliau nuo mano namų, kad nematytų tėvai ir kaimynai.
Nuvykome į Panevėžį, nuo mano miestelio 100 km. Ten pasivaikščiojom, jis papasakojo, kad su žmona skiriasi, kad jo vaikai yra mano metų.
Na, o aš įsijautusi į jo pasakojimą sustabdžiau jį ir pasakiau, kad ji myliu ir jis man patinka. Aišku, jis irgi neneigė, pasakė, kad jis irgi mane įsižiūrėjęs, bet nieko negali būt tarp mūsų tol, kol jis su žmona neišsiskirs. Aišku, aš sutikau, juk jauna esu, ką pasakys jo vaikai, mano šeima.
Na, ir vieną vakarą jis man paskambino, pasakė, jog jo žmonos nėra, jis atvažiuos manęs pasiimti. Aš apsidžiaugiau, nes eilinę dieną žiūrėjau, kaip tėvai geria. Jis atvažiavo, nusivežė pas save, mes šnekučiavomės, žiūrėjom filmą.
Grįžo jo sūnus, jis metais už mane vyresnis. Vyras jam pasakė visą tiesą, kad jis man patinka, aš jam patinku ir kad su buvusia žmona skirsis. Sūnus nusijuokė, bet nesmerkė, prisijungė prie mūsų, šnekėjomės.
Ir staiga pasirodė kieme šviesos. Vyras pažiūrėjo pro langą – grįžo jo buvusi... Jo sūnus paėmė mane už rankos ir nuvedė į miegamąjį, pasikavojome spintoje. Mano vyras kaip niekur nieko ją pasitiko, ji atidarė butelį, ir jie abu jį gėrė. Galvojau, mirsiu iš pavydo.
3 valandas prasėdėjom toje spintoje, kol jie išgėrė tą butelį. Na, ir ką jūs galvojat – tuo ir pasibaigė? Jie abu atėjo į tą kambarį, kur mes su jo sūnumi slėpėmės, ir jis su buvusia išdykavo. Viską girdėjau, man kraujas užvirė. Galvojau, viskas, pirma meilė dėl kažkokio senio.
Na, jie atliko reikalą, nuėjo abu į dušą, o aš ir jo sūnus greit pabėgom, jo sūnus parvežė mane namo. Ryte jis man paskambino, atsiprašinėjo. Aš, aišku, siunčiau jį į visas puses.
Bet meilei neįsakysi. Vėl susitikome, išsinuomojom butą, ten leisdavom laiką, kol jis išsiskyrė su žmona.
Na, ir tada jau aš jį pristačiau savo šeimai. Tėvai, aišku buvo kategoriškai prieš – jie nesutiko, kad jis būtų jų žentas. Jam 40, o mano tėvui tada buvo 38. Na, aš vis tiek savo pasakiau – kad jį myliu.
Galiausiai būdama 17 metų pastojau nuo jo, sulaukusi 18 pagimdžiau jam dukrą. Iš karto susituokėm, būdama 20-ies pagimdžiau jam dar vieną dukrą, 21-erių – sūnų, o dabar ir ketvirtą pagimdžiau – dar vieną sūnų.
Nesigailiu, kad jis už mane dvigubai vyresnis. Užtat koks jis vyras geras – rūpinasi buitimi, vaikus labai myli.
Aišku, pavydi jis man visko, bijo prarasti, juk jauna esu. Bet juk vis tiek man jau 24-eri, 4 vaikai, vyras senas, bet gyvenimas bėga, nežinia, kas dar laukia. Jau jam buvo priešinsultinis, bet nepasiduodam, gydomės. Juk susituokėm sakydami „skausme ir varge“.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
