Man važiuojant iš Santariškių klinikų, kitoje stotelėje į autobusą įlipo jauna moteris su maždaug 7 metų mergaite. Mama jai liepė sėsti, o pati stovėjo. Taip bevažiuojant, žmonių prisirinko labai daug, tarp jų – daug senjorų.
Vienai pagyvenusiai moteriai pasidarė silpna, bet niekas net nesiruošė jai užleisti vietos. Kažkas iš keleivių pasakė mergaitei, kad duotų moteriai atsisėsti. Tada visas cirkas ir prasidėjo, mat mamytei labai nepatiko, kad jos vaikui buvo liepta atsistot. Atsistojau aš, nes buvo gėda dėl tokio elgesio ir gaila senelės, o vaikas liko sėdėt.
Kitas atvejis – parduotuvėje prieš porą dienų prie informacijos prekybos centre. Prieš mane eilėje stovėjo jauna moteris su vaiku. Vaikas mane pradėjo kalbint. Žaismingai jam atsakiau, taip užsimezgė bendravimas.
Vaikas pradėjo mane „tujinti“. Pasakiau pastabą, kad reikia sakyti „jūs“. Čia ir prasidėjo „karas“, mat mamytė pradėjo aiškint, kas aš tokia, kad man reikėtų sakyti „jūs“.
Mieli tėveliai, nejaugi jūsų niekas nemokė mandagumo? Nejaugi jus nežinote, kad reikia užleisti vietą vyresniam žmogui? Kad į vyresnius reikia kreiptis „jūs“? Kaip jūs auklėjat vaikus – mokot kibti į akis, nors esate neteisūs?
Kam tada stebėtis, koks dabar jaunimas. Jaunimas gi yra mūsų auklėjimo veidrodis.