Esu vieniša mama, auginu dvi dukras. Su vyru išsiskyriau prieš 9 metus, nes išgerdavo, triukšmaudavo. Gyvenu tvarkingai, viską stengiuosi daryti dėl dukrų. Laisvu laiku kartais pabendrauju feisbuke, tačiau labai daug draugų nepriimu – bendrauju tik su pažįstamais.
Viskas prasidėjo, kai vieną vakarą nepažįstamas vyras feisbuke parašė man kelias ilgas žinutes anglų kalba. Prisistatė generolu Genu Carltonu iš Afganistano. Kaip doras, patikimas ir sąžiningas žmogus. Apsimečiau, kad nemoku kalbos ir paklausiau: „Do you speak Lithuanian?“ (liet. Ar kalbi lietuviškai?)
Po to susirašinėjimas tęsėsi lietuvių kalba. Jo žinutės buvo išverstos pažodžiui, su klaidomis, be galūnių. Ne viską supratau, bet esmę „pagavau“.
Po antros ar trečios žinutės jis prisipažino, kad mane myli. Man tai pasirodė juokinga – juk nėra manęs matęs. Dar po kelių žinučių pradėjo rašyti apie karus, kad jam labai sunku ir pavojinga vykdyti generolo misiją. Vis primindavo, kad jo darbas yra labai pavojingas.
Na, žinote, keistai pasijutau, kai generolas iš Afganistano iš karto pradėjo man meilikauti. Aišku, nepatikėjau. O vos jis pradėjo rašyti apie lagaminą – iš karto supratau, kad sukčius.
Rašė, neva jis turi lobį, kurį jam 2011 metais paliko draudimo kompanija. Ir nenori, kad jo reputacijai pakenktų to lobio turėjimas prie savęs. Todėl norėtų man atsiųsti lagaminą su pinigais, kad aš paslėpčiau jį saugioje vietoje, kol jis atvyks pasiimti. Sakė, planuoja atvykti į Lietuvą. Tai dar ne viskas. Sakė, kad atvykęs mane suras ir kad viską apie mane žino.
Atsakiau jam, kad man svetimų pinigų nereikia, o jeigu jau labai nori, tai gali pinigus pervesti į sąskaitą – ne lagamine siųsti. Bet mokėjimo pavedimo galimybė jo nesudomino.
Paprašė, kad pasakyčiau savo adresą, kuriuo pristatyti lagaminą. Aiškino, kad šiuo metu guli ligoninėje, yra sužeistas. Pasakojo, jog nukentėjo nuo teroristų atakų, per kurias žuvo 85 kariai. Man tai nuskambėjo kaip pasaka. Dar vadino mane žmona ir prašė už jį melstis.
Man jis nuo pat pradžių pasirodė keistuolis. Parašydavo man arba anksti ryte, 7 val., arba vėlai vakare, 23 val. Jo anketa buvo visiškai tuščia – jokių draugų, tik viena nuotrauka su medaliais ir jokios informacijos. Anketa, manau, sukurta pinigams išvilioti.
Esu tikra – jei būčiau davusi adresą, vėliau būtų reikalavęs grąžinti neva man pasiųstą lobį. Ar kitaip reikalavęs pinigų.
Man buvo labai įdomu, kuo tas žaidimas baigsis. Bet kai paskutinį sykį atsisakiau pasakyti savo adresą ir dar kartą paklausiau, kodėl vadina mane žmona, jei nebuvome net susitikę, jo atsakymo nebesulaukiau.
Bet tuo viskas nesibaigė. Praėjus gal dienai po mūsų susirašinėjimo pabaigos, man parašė jau neva kitas generolas! Kita pavardė – šįkart vyras prisistatė Genu Davidu Benjaminu – ir kita nuotrauka. Patikrinau jį per „Google“ – man parašiusiojo nuotrauka nė iš tolo nepanėšėjo į tikrojo generolo. Užblokavau jį ir jei dar koks parašys – blokuosiu.
Nieko nenoriu įžeisti, bet aš asmeniškai esu atsargi ir nepasitikiu nepažįstamais, prisiekinėjančiais meilę. Noriu įspėti ir kitas, kad nesusigundytų. Yra tiek sukčių, kurie norėtų pasinaudoti naiviomis lietuvaitėmis. Saugokitės ir neužkibkite ant jų kabliuko.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
