Kandus klausimas apie marčios kojas suglumino net svečius

Jūs man pasakykit – na, kodėl anytai amžinai neįtiksi? Esu girdėjusi apie geras anytas, bet man tai skamba kaip pasaka. Bent jau maniškė visada ištaikys akimirką, kad leptelėtų ką nors, dėl ko pasijusčiau nepatogiai.

Tiesiog nežinau, kaip tokioje situacijoje turėčiau pasielgti. Negi reikia pasielgti nemandagiai ir kaip nors šiurkščiai atsikirsti?<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Tiesiog nežinau, kaip tokioje situacijoje turėčiau pasielgti. Negi reikia pasielgti nemandagiai ir kaip nors šiurkščiai atsikirsti?<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Aišku, kad man gėda ir nepatogu, nes, pasirodo, mano pėdos tokios didelės!<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Aišku, kad man gėda ir nepatogu, nes, pasirodo, mano pėdos tokios didelės!<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Marti

May 25, 2016, 5:36 PM, atnaujinta May 24, 2017, 6:48 AM

Parašyti sugalvojau dėl pasikartojančio epizodo, kuris mane persekioja jau daug metų nuo pažinties su vyru pradžios.

Esam dar visai neseniai susituokę, bet prieš tai ilgokai draugavome. Ir dažnai, galima sakyti, bent kartą per metus, mano vyro ir kitų žmonių akivaizdoje anyta man užduoda vieną ir tą patį klausimą: „O kokio dydžio tavo pėdos?“

Pretekstai būna įvairūs. Tai mano nauji batai, tai šlepetės, tai jai netinkantys bateliai, kuriuos norėtų kam nors padovanoti. Kaip tik dėl pastarosios priežasties manęs to paklausė ir praėjusį savaitgalį, kai lankėmės pas vyro tėvus sode.

Kepėm šašlykus. Buvo atėję ir keletas kaimynų porų, giminaičių. Žodžiu, buvo daugiau merginų. Bet apie kojų dydį kažkodėl paklausė tik manęs.

Na, aš esu nuoširdus žmogus. Todėl eilinį kartą ir atsakiau atvirai: „39 dydžio.“ 

O tada (kaip visada) sulaukiau to paties atsakymo su išpūstomis akimis: „Oho, kokios didelės!“

Likau be žodžių. Kaip ir kiekvieną kartą. Svečiai irgi sutriko, įvyko nejauki pauzė, o man norėjosi tiesiog skradžiai žemę prasmegti.

Aišku, kad man gėda ir nepatogu, nes, pasirodo, mano pėdos tokios didelės! Nors, tiesą sakant, taip net nemanau, nes esu pakankamai aukšta.

Tiesiog nežinau, kaip tokioje situacijoje turėčiau pasielgti. Negi reikia pasielgti nemandagiai ir kaip nors šiurkščiai atsikirsti? Nenoriu to daryti, o ypač kitų žmonių akivaizdoje.

Kita vertus, atrodau kaip kokia vėpla, kuriai trenkia per skruostą, o ji atsuka kitą. Vis patikiu, kad ji geras žmogus, o kai atsipalaiduoju, sulaukiu netikėto dūrio į pašonę.

Neištvėriau ir pasiguodžiau savo vyrui dėl jo motinos netakto. Tai jis patarė kitą kartą atsikirsti: „Užtat ląstų nereikia!“

Bet man nelabai norisi ir juokauti, nes tikrai nejuokinga. Mane tai žeidžia. Juolab, kad tai - ne vienintelė skaudi pastaba, kurios sulaukiu iš anytos apie save. Nors, atrodo, nei išsišoku, nei esu kokia labai bloga.

Kaip turėčiau elgtis tokiais atvejais? Gal kitos žmonos irgi patiria ką nors panašaus ir žino kokį nors atgrasymo nuo kandžių replikų receptą?

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.