Visa paauglystė, ankstyva jaunystė buvo persmelkta meilių „iki grabo lentos“, išsiskyrimų ir depresyvių dienorasčio rašymų apie tai, kaip niekada jau nemylėsiu kito vyro taip kaip šio.
Visada traukė nepasiekiami, gal net uždrausti vyrai. Tai, ką lengva gauti, manęs nedomino. Ko tik nebuvau įsimylėjusi – nuo mokytojo iki kunigo. Beje, su vienu jų net buvau užmezgusi romaną.
Jaučiausi visada žinanti, ko noriu, iki to triukšmingo, jau tapusio tradicija vakarėlio, kurį vadindavome „tarp mūsų mergaičių“.
Man visada patikdavo moters kūnas, pastebėdavau gražią figūrą, gražią krūtinę, tačiau, kaip ir kiekviena moteris, maniau, stebiu savo konkurentes. Į gražų žmogų juk visi atkreipiame dėmesį nepriklausomai nuo jo lyties.
Po tokių vakarėlių paprastai traukdavom telefonus ir parašiusios mylimiesiems išsiskirstydavom, išskyrus tą kartą. Tą vakarą ypatingai nesinorėjo trauktis nuo vienos damos, kuri mūsų kompanijoje dar buvo naujokė.
Tiksliai net nepamenu, ką ji kalbėjo, tik stebėjau jos putlias lūpas ir svaigau – nežinau, ar nuo jos, ar nuo vyno, tačiau nenorėjau, kad ta akimirka baigtųsi, norėjosi jos klausytis valandų valandas apie nelaimingas meiles, nusivylimą vyrais, apie tai, kad norisi kažko naujo.
Lygiai tą patį jaučiau ir aš, manęs nebetenkino mano gyvenimas, buvau pradėjusi jausti tuštumą visame kame.
Tą akimirką, kai pasibučiavome, jaučiausi taip, lyg iš malonumo prarasiu sąmonę. Paskui viskas vyko spontaniškai. Tai buvo nuostabiausias ir aistringiausias seksas mano gyvenime, po kurio mane visiškai nustojo traukti vyrai.
Trisdešimt metų jaučiau aistrą vyrams, o ta naktis apvertė viską aukštyn kojomis. Gal tikroji aš visada slėpėsi kažkur giliai po visuomenės nustatytomis normomis, gal nenorėjau leisti atsiskleisti šiems troškimams?
Su ta drauge daugiau to nebekartojom, tačiau nuo tos nakties svajoju tik apie moteris ir ta aistra mane įkvepia gyvenimui.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
