Dėl dukters ašarų vienišas tėtis pamokė mokyklos direktorių

Pravardžiavimas prasidėjo prieš keletą metų. Atsimenu, svečiavomės pas draugus Lietuvoje ir kalbėjomės. Kaip tik kalba pakrypo apie paauglius, mat jie irgi augina panašaus amžiaus dukras, tik jos kiek vyresnės nei maniškės.

Ilgai laukti nereikėjo, kol prasidėjo revoliucija ir mano šeimoje.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Ilgai laukti nereikėjo, kol prasidėjo revoliucija ir mano šeimoje.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Pasakiau: „Važiuojam, beibi, išsiaiškinsim, kas jiems ten neaišku.“<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Pasakiau: „Važiuojam, beibi, išsiaiškinsim, kas jiems ten neaišku.“<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Pasikviečia tėvus į mokyklą parodyti, koks jis neva geras direktorius ir kokia gera mokykla, o tėvai atvažiuoja ir per pietus turi žiūrėti į mokinukų sekso scenas!<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Pasikviečia tėvus į mokyklą parodyti, koks jis neva geras direktorius ir kokia gera mokykla, o tėvai atvažiuoja ir per pietus turi žiūrėti į mokinukų sekso scenas!<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Vienišas Tėtis

Jun 25, 2016, 1:16 PM, atnaujinta May 20, 2017, 4:52 PM

Savaitgali buvome išvažiavę dviračiais pasivažinėti po apylinkes. Sustoję buvome aludėje pakelėje, vaikams pirkau limonado ir pastebėjau, kad labai daug žmonių. Ir jie visi pietauja šeimomis. Smalsumo vedamas paklausiau barmenės, kas čia vyksta, kodėl tiek daug žmonių?

„Tėvo diena, todėl visi pietauja, juk sekmadienio šventiniai pietūs“, – paaiškino ji man.

Išėjau į kiemą, nešinas 4 limonado stiklinėmis, prisėdau prie savo vaikų ir susimasčiau. Aplinkui žmonės valgė, šeimos buvo „pilnos sudėties“: su seneliais, anūkais. O mes sėdėjome vieni, tik su limonadu.

Bet nieko. Buvo ir sunkesnių dienų. Ypač kai paauglė dukra vadindavo mane Hitleriu ir sakė, kad visos jos draugės mokykloje irgi vadino mane Hitleriu.

Dukrai prasidėjo paauglystė

Pravardžiavimas prasidėjo prieš keletą metų. Atsimenu, svečiavomės pas draugus Lietuvoje ir kalbėjomės. Kaip tik kalba pakrypo apie paauglius, mat jie irgi augina panašaus amžiaus dukras, tik jos kiek vyresnės nei maniškės.

Pasiguodė jie man, kad 15 metų dukra buvo pabėgusi iš namų, praleido naktį Vilniuje, bastėsi kažkur su neva kavalieriumi. Po to – visokios isterijos, reikalavimai tėvams, na, gal ir patys žinote, koks sunkus būna paauglystės metas?

Dieve, Dieve, galvojau, tėvai geria savaitgaliais su draugais, vaikai sėdi uždaryti kitame kambaryje, mato, kaip tėvai girtuokliauja, linksminasi kiekvieną savaitgalį. Kaip po to gali juos kaltinti, jei užsimano sekti tėvų pėdomis? Ai, galvojau, tegul laksto jų mergos kur tik nori, manęs tai neliečia. Mano šeimoje taip nebus, niekas paprasčiausiai to neleis ir tiek!

Ilgai laukti nereikėjo, kol prasidėjo revoliucija ir mano šeimoje. Vieną pavakarį sėdi dukra, žiūri televizorių ir verkia. Klausiu jos, kas yra?

Prasitarė, kad ji viena klasėje turi „BlackBerry“ telefoną, kai visi kiti vaikai – „iPhone“.

„Na, ir kas čia blogo?“ – klausiau jos, nes aš pats jai kažkada ir patariau gyventi asketiškai, vengti puikybės.

Jai, matote, sarmata išsitraukti telefoną prie kitų vaikų. Niekaip negalėjau suprasti, kodėl jai reikia išsitraukti tą telefoną, kai pagal mokyklos taisykles mokykloje jie privalo visą laiką būti išjungti ir būti krepšyje, o mokinys gali jį panaudoti tik išimtinais atvejais, pavyzdžiui, jei kada neatvažiuotų autobusas ir tektų paskambinti tėvams.

Visa tiesa išlindo iš maišo, kai dukra prasitarė, kad ispanų kalbos mokytoja neva leidžia pasiimti telefoną ir priėjus prie lentos nufotografuoti, ką ji ten parašiusi, kad suole galėtų žiūrėti į medžiagą telefone – lenta toli, pasirodo. 

Norit ką nors pasakyti?

Aš taip supykau, jūs net neįsivaizduojate! Parašiau elektroninį laišką mokyklai – skundą direktoriui. Rašydamas vis galvojau, kaip man pademonstruoti valdžią ir galią.

Nutariau parašyti labai arogantiškai. Parašiau, kas man nepatinka jo mokykloje, kodėl ir ką jis turi daryti! „Laikykitės taisyklių, ar jums kas neaišku?“ – paklausiau jo laiško pabaigoje.

Nuraminau savo dukrą, pasakiau, kad viskas bus gerai, nebereikės daugiau nei verkti, nei jaudintis dėl telefono. Ir jūs manote, viskas susitvarkė?

Kitą dieną gavau laišką iš mokyklos direktoriaus. Laiškas skambėjo oficialiai.

„Atsiprašome, iš dalies sutinkame su tuo, iš dalies nesutinkame...“ – dėstė savo erezijas toliau ir pabrėžė, kad jiems mano tonas nepatiko laiške!

Kaip įsiutau, skaitydamas jį net drebėjau iš pykčio. Laiško pabaigoje jie pasiūlė pasiūlė man, kodėl gi neatvykus į mokyklą susipažinti su jais – neva, kokie jie geri ir panašiai.

Na, viskas! Nebegalėjau susivaldyti. Kokie akiplėšos, – galvojau, – pakvietė mane į dvikovą! Norite pakviesti mane į mokyklą? Norite man kažką parodyti, kažką pasakyti? Tuoj aš jums duosiu progą!

Pakėliau telefono ragelį, surinkau mokyklos direktoriaus sekretorės numerį. Neleidau jai kalbėti daug apie tai, kada būtų patogiau susitikti, o grieždamas dantimis pasakiau: „Atvyksiu 10 ryto.“ Ir numečiau telefono ragelį.

Paauglių meilės scena

Namuose būnu su 3 metukų dukryte, vadinu ja beibiu. Sudėjau į krepšį jai buteliuką gerti, servetėles, paėmiau jos mėgstamiausia žaislą ir pasakiau: „Važiuojam, beibi, išsiaiškinsim, kas jiems ten neaišku.“

  Įsivaizduokite patys. Aš, atrodo, aiškiai pasakiau, ką jiems reikia daryti, o dabar man teks važiuoti dar kartą pasakyti. Atlėkiau su savo beibiu į tą mokyklą visas piktas. Tik pastačiau mašiną, išlipau iš jos... ir žiūriu, stovi du moksleiviai su uniformomis ir glamžosi, pasislėpę už kampo.

Tuomet nebežinau, kas man atsitiko – akys tik pasruvo krauju ir uždengiau delnu akytes savo beibiui, kad nematytų, ką ten daro tie begėdžiai.

Einu į mokyklą ir galvoju: na, ne, aš nesėdėsiu ir nesiklausysiu jų pasakų, kokia neva gera ta mokykla, o suplėšysiu juos į gabalus po vieną!

Pati pirma pasitaikė moterytė, kuri dirba mokyklos foje, registruoja, kas atvyko. Įėjau visas piktas su beibiu už rankos, prisistačiau. Ta moterytė mandagiai pasiūlė man prisėsti ir palaukti, kol direktorius atsilaisvins. Kaip užrėkiau ant jos: „Ateik čia!“

Stovėjau prie paradinių stiklinių durų, ji tuoj pribėgo prie manęs. Aš toliau rėkiau ant jos, rodydamas pirštu į tuos du balandėlius ir paklausiau piktai: „Ką jie čia veikia?“

Ta moterytė dar bandė atsakyti man, tik aš nebeleidau jai ištarti nė žodžio ir toliau puoliau: „Kodėl jie ne klasėje?“ Ji dar bandė kažką man sakyti, bet aš tik iškėliau pirštą į orą ir užrikau: „Tuč tuojau į klasę juos man abu!“ Išsigando ta moterytė, per raciją pranešė mokyklos apsaugai, atbėgo apsaugos darbuotojas, puolė abu gaudyti tuos neklaužadas vaikus.

Labai susinervinęs buvau, atsisėdome abu su beibiu ant tokių fotelių, aš tik ją paguodžiau: „Tuoj, tuoj, dukryte, – sakiau, – tuoj mes važiuosim namo, dar truputi tik...“

Vienas rėkė, kitas niršo

Atėjo sekretorė ir pakvietė mus sekti paskui ją. Ėjau per mokyklą ir mintyse dėsčiausi vaizdą, kaip sudraskysiu tą direktorių į gabalus. Jūs patys pagalvokite: pasikviečia tėvus į mokyklą parodyti, koks jis neva geras direktorius ir kokia gera mokykla, o tėvai atvažiuoja ir per pietus turi žiūrėti į mokinukų sekso scenas! Tai ką galima su tokiu direktoriumi padaryti?

Įėjau į jo kabinetą. Ramiai. Iš lėto. Pažiūrėjau į jį. Ignoravau jo pasisveikinimą. Jis, mat, nesitikėjo, kad aš būsiu su beibiu. Tuoj pripuolė, pasodino dukrytę, padavė jai popieriaus lapą ir pieštukus.

Atsisėdome abu, pagalvojau, duosiu aš tau dar 2 minutes. Pradėjo pasakoti žmogus, pasiėmęs mano laišką, kad negražu taip kalbėti, kad jų gera mokykla.

„Gana, gana“, – užrikau aš ant jo vėl mojuodamas ranka palei veidą. Yra taisyklės ir viskas. Jokių telefonų, ar aišku? 

„Pagalvok, – rėkiau aš ant jo. – Yra mokykloje neįgaliųjų, yra visokių vaikų, kiti net negali turėti telefono – kas tau leido išradinėti naujas taisykle?“

„Nepatinka – nevesk vaiko į mokyklą“, – arogantiškai drėbė jis man.

Stengėsi jis man žmogelis paaiškinti, rodė lenteles visokias, gyrėsi, kad neblogą vietą užima reitinguose. O mane tik siutino jo žodžiai ir neteisybė. 

„Galiu tiksliai pasakyti, kur laimėjote pirmą vietą – nėščios moksleivės konkurse!“ – pasakiau aš.

Jam tie mano žodžiai buvo kaip šlapias skuduras per snukį, nes pernai jų moksleivė tapo nėščia ir tai buvo nemalonus faktas, apie kurį jie stengėsi daug nekalbėti. Dar paklausiau, gal per ilgai šioje mokykloje direktorius užsisėdėjo. Jis puolė gintis, o aš parodžiau į savo beibį ir pasakiau, kad net iš jos išeitų geresnis direktorius.

„Lauk iš mano kabineto“, – suriko jis. Blioviau jam atgal, paklausiau, ar nori, kad tėvų čia ateitų daugiau. Rėkiau, kad tėvai sunkiai dirba, išleidžia vaikus į mokyklą, perka jiems telefonus, o mokykla išradinėja savas taisykles.  Rėkiau dar, tada trenkiau durimis ir išėjome iš jo kabineto.

Yra tvarka, yra ir rezultatai

Jis liko sėdėti sugniuždytas savo krėsle. Sekretorė stovėjo ir tik išsigandusi žiūrėjo, kuo čia baigsis. Kuo baigsis – niekuo. Po dviejų dienų – pasakojo dukra – atėjo 2 vyrai su kostiumais į mokyklą. Pasakė: „Labas rytas.“

Parodė pažymėjimus – Karalienės švietimo inspektoriai – ir pasakė, kad pradeda neplanuotą mokyklos patikrinimą. Ir viskas.

Mokykla pasikeitė labai. Seniau būdavo, kad vaikai per pietus nebegrįždavo į pamokas. Dabar, nors būna praleista tik 1 pamoka, tėvai gauna SMS žinutę į mobilųjį, kad jo vaiko nebuvo pamokose.

Seniau būdavo, išeina mokiniai į miestą, vyresnių klasių moksleiviai atsidurdavo pas mergaites lovose. O dabar tik gerai besimokantys gali palikti mokyklą ir pirkti užkandžius pietums mieste.

Atsirado tvarka, atsirado ir rezultatai.

Pirkau rėmelį, kad įrėminčiau dukros rezultatus. Išaugo ji iš to amžiaus jau, nebeverkia, nebedrasko akių, gerai baigė mokyklą. Rėmelį nunešiu mokyklos direktoriui dovanų, noriu, kad jis pasikabintų ant sienos – tam, kad matytų, kaip reikia mokyti vaikus.

O kaip sekasi jums su paaugliais namuose ir mokykloje? Ar išsigąstate jums skirtų pravardžių ir vaikų spaudimo, ar tvirtai laikotės savo pozicijos, trepsėdami pėda?

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.