Visi miega viename kambaryje, nėra kur džiovinti drabužių ir padoriai nusiprausti – tokia realybė. O dar nepaminėti nuo naudojimo apkrovos degantys laidai bei jungikliai. Gyvenimas ten gali trukti savaitę, gali ir tris. Priklauso nuo to, į kokį kursą atvažiavai. Skyriaus vado/vyr. šaulio kursas yra ilgiausias – 3 savaitės (vieną iš jų gyvenama miške). Toks gyvenimas laikinas.
Tačiau reiktų klausti, kodėl šauktiniai yra taip popinami, o kiti kariuomenės vienetai seniai palikti likimo valiai? Kodėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių aprūpinimas atsilieka 10 metų ir pagal Lietuvos kariuomenės (LK) prioritetus jie yra nukišti į patį galą?
Kai kurių karių naudojami amunicijos diržai yra vis dar pritaikyti Kalašnikovo serijos ginklų dėtuvėms. Kai kurių naudojamos gertuvės vis dar yra metalinės, švediškos, gautos iš labdaros dar kariuomenės įsikūrimo pradžioje.
Daugelyje valstybinių institucijų „pilotinis“, arba kitaip – svarbiausias projektas susilaukia daugiausia dėmesio, pamirštant sistemos pamatus. Pamatus, kurie neleidžia viskam sugriūti. Pavyzdžiui, profesinės karo tarnybos (PKT) kariai gauna mažesnį aprūpinimą, mažesnes garantijas, išmokas ir yra smarkiai suvaržyti sistemos taisyklių.
Galima tai interpretuoti kaip santykius su žmogumi. Kol vienas kitam yra neįsipareigoję, tol vyras neša gėles. Kai pora jau susituokusi, vyras pamiršta rūpintis žmona. Įsisuka rutina, ir jie nebemato problemų.
Savanoriai – dar kita kalba. Beveik visais laikais, tiksliau, nuo tos minutės, kai savanoriai išėjo į mišką, jie buvo nustumti į pačią žemiausią kariuomenės prioritetų dalį. Ne tik apmokėjimo bei lengvatų klausimu, bet ir aprūpinimu, rengimo kokybe bei pasitikėjimu. Ne vienus matus matau ir girdžiu, kaip KASP kariai yra engiami.
Palyginti PKT karius ir šauktinius, pastariesiems, pasirašius pirmąją sutartį, suteikiama piniginė išmoka. Tikslios sumos negaliu pasakyti, bet kiek žinau, tai yra apie 3000 eurų. Tai išgirdę PKT kariai net pradeda juokauti, kad gal geriau išeiti iš kariuomenės ir vėl į ją įsirašyti.
Taip pat aprangos klausimas. Kai kurie PKT kariai jau trečius ar ketvirtus metus negauna naujos uniformos, o įsigyti ją netiesiogiai yra nelegalu. Jei būtų normalus aprūpinimas arba galimybė kariui nusipirkti to, ko trūksta, būtų daug paprasčiau. Suprantu, tai susiję su saugumu – kad neturintys teisės nešioti uniformos negalėtų jos įsigyti. Bet šiais laikais, manau, nėra sudėtinga elektronine sistema kontroliuoti pirkinių srautą.
O lyginant savanorius ir šauktinius, padėtis dar baisesnė. Kaip minėjau, dalis ekipuotės yra labdara iš švedų – dar nuo tų laikų, kai kūrėsi kariuomenė. Ginkluotė jau apie penktus metus „atnaujinama“. Automatinio šautuvo G-36 didžioji dalis savanorių net nėra matę.
Niekas nesako, kad tokiomis sąlygomis, kokias turime, negalima egzistuoti ir rūpintis paskirtomis funkcijomis. Gyvenimo sąlygos kiekviename dalinyje gali būti skirtingos. Tačiau bet koks stogas virš galvos, net ir apleisto garažo ar angaro, yra geriau nei žvaigždėtas dangus, kiaurai permirkę drabužiai ir sniegas iki kelių.
Algimantas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi)
* * *
Apie laiško autoriaus išsakytas problemas „Bendraukime“ redakcija pasikalbėjo su Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų štabo viešųjų ryšių karininku kpt. Donatu Suchockiu.
- Ar iš tiesų sąlygos Juozo Lukšos mokomajame pulke tokios prastos ir, jei taip, – kodėl?
– Šiuo metu poreikis baigti įvairius Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų mokymo centre organizuojamus kursus yra labai didelis. Kariai, norėdami eiti tam tikrų specialybių ar aukštesnes pareigas, gauti aukštesnį laipsnį, turi baigti tam tikros kvalifikacijos kursus. Tai vienas iš karjeros laiptelių. Karinis išsilavinimas, o kartais ir tam tikrų vairavimo kategorijų, logistinių kvalifikacijų įgijimas – už tai kariui mokėti nereikia.
Daugeliui karių būti atrinktiems į kursą yra tarsi paskatinimas, ženklas, kad jis gerai vertinamas ir bus skiriamas į tam tikras pareigas. Motyvacija ir noras patekti į kursą yra labai dideli.
Dėl atnaujinto šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą dalis patalpų visuose kariniuose padaliniuose buvo perskirstyta. Nauja infrastruktūra planuojama ir vadovaujantis visais teisės aktais rengiamasi kareivinių ir pagalbinių patalpų statyboms bei renovacijoms.
Būna laikorapių, kai Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas užpildytas naujo šaukimo jaunuolių, o Mokymo centre vykstant keletui didesnių kursų vienu metu dėl patalpų stygiaus reikia pasispausti. Žinoma, visada yra alternatyva apgyvendinti karius lauko sąlygomis palapinėse, tačiau kursų dalyviai visada mieliau renkasi patalpas, kurios daugiausia reikalingos tik pernakvoti, nes visas kitas laikas praleidžiamas pratybose.
Neretai pratybos būna ir kelių parų, kai į patalpas negrįžtama. Kai kurių kursų, tokių kaip „patrulio“, „snaiperio“ ir pan., metu kariams sudaromos sudėtingesnės sąlygos, siekiant ugdyti fizinę ir psichologinę ištvermę.
Tačiau net ir intensyvių kursų ar pratybų metu antisanitarinių sąlygų tikrai nėra, prausyklų ir dušų yra, esant poreikiui galima pereiti ir į kitą aukštą, kuriame tuo metu nesusidariusios eilės. Jeigu karys pastebėjo patalpose gedimų, elektros instaliacijos pažeidimų, jis privalo apie tai informuoti dienos tarnybą ar savo tiesioginius vadus.
- Kokio dydžio išmokas įsirašydami į kariuomenę gauna šauktiniai, o kokias – PKT kariai?
– Kariuomenės prioritetų klausimus sprendžia ir nustato krašto apsaugos sistemos vadovybė. Pirmenybė teikiama pirmiausia profesinės karo tarnybos karių pagrindu suformuotoms budinčioms pajėgoms, t. y., nacionalinėms greitojo reagavimo pajėgoms, NATO greitojo reagavimo pajėgose budintiems kariams, Europos Sąjungos (ES) kovinėje grupėje budintiems kariams, taikos meto užduočių operacinėms pajėgoms.
Šiose pirmu aprūpinimo prioritetu pažymėtose pajėgose budi kariai iš sausumos pajėgų brigadų, Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Karo policijos, logistikos pajėgų, Karo medicinos tarnybos, Specialiųjų operacijų, karinių oro ir karinių jūrų pajėgų. Jie sudaro labai didelę kariuomenės dalį.
Nuo š. m. liepos 1 d., siekiant į profesinę ir nenuolatinę karo tarnybą pritraukti kuo daugiau Lietuvos piliečių, buvusi skatinimo sistema papildyta naujomis vienkartinėmis išmokomis.
Pagal naują reglamentavimą papildomos piniginės skatinimo priemonės priklausys profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams už nepertraukiamą 4 metų tarnybą, taip pat kariūnams, sudariusiems pirmą profesinės karo tarnybos sutartį.
Papildoma vienkartine išmoka bus skatinami asmenys, profesinėje karo tarnyboje ištarnavę pirmus ketverius nepertraukiamus metus. Vienkartinės piniginės išmokos dydis „į rankas“ – nuo 1983 iki 4463 eurų – priklausys nuo profesinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo rezultatų. Ši vienkartinė išmoka bus skiriama po 4 metų nepertraukiamos tarnybos.
Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai bus skatinami vienkartinėmis piniginėmis išmokomis už pirmus 4 nepertraukiamus tarnybos metus, jei per šį laikotarpį kasmet ištarnaus ne mažiau kaip atitinkamiems metams nustatytą aktyviojo rezervo karių pratybų ir mokymų trukmę. Išmokos dydis „į rankas“ – nuo 396 iki 892 eurų – priklausys nuo tarnybos vertinimo rezultatų.
Pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariūnams, baigusiems Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją arba užsienio karo mokymo įstaigą, į kurią buvo siųsti Krašto apsaugos ministerijos, taip pat bus skiriama vienkartinė piniginė išmoka.
Ji bus mokama kariūnams po studijų baigimo ir pasirašius profesinės karo tarnybos sutartį. Jos dydis „į rankas“ bus apie 327–724 eurų, suma priklausys nuo kariūnų atestavimo rezultatų.
- Kodėl PTK kariams tenka taip ilgai laukti naujų uniformų?
– Visi pradėję tarnybą kariai gauna dvi poras uniformų ir visą reikiamą ekipuotę. Vėliau aprūpinimas skirstomas pagal anksčiau aprašytus prioritetus.
Pagal nustatytus prioritetus kai kurie mažiau intensyviomis sąlygomis tarnaujantys kariai negauna uniformų laiku ar gauna jas kiek vėliau. Tai laikina problema.
Biudžetinės įstaigos turi atsakingai ir skaidriai laikytis viešųjų pirkimų taisyklių ir procedūrų, konkursų, kurie gali būti skundžiami ir vilkinami. Dėl to įsigijimų procesai bet kurioje srityje gali užtrukti ilgesnį laiką.
- Jei autoriaus minimi neatitikimai tarp šauktinių ir PTK bei KASP karių gyvenimo sąlygų bei skatinimo – tiesa, kodėl šauktiniai motyvuojami stipriau?
– Skatinimo sistema paskirstyta proporcingai pagal tarnybos specifiką ir laiką. Paprastai profesinę karo tarnybą pasirenka motyvuoti ir tarnauti pasiryžę kariai. Suvokiantys, kad tarnyba kariuomenėje nėra lengva nei fiziškai, nei emociškai. Reikia vykdyti užduotis bet kokiomis sąlygomis.
Nors šiuo metu nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai renkasi savo noru, turėdami vidinės motyvacijos, pareigos Tėvynei jausmą, gali būti ir taip, kad, nesusidarius pakankamam skaičiui savanorių atlikti privalomąją tarnybą, jaunuoliai bus šaukiami atlikti tarnybą privalomai.
Profesinės karo tarnybos karys tuo ir skiriasi nuo šauktinio, kad tarnyba kariuomenėje – paties pasirinkimas. Jo darbas yra perduoti turimas žinias, motyvuoti tarnybai pašauktą žmogų, sudominti jį tarnyba kariuomenėje ir išleisti gerai parengtą karį į rezervą, kuris būtų pavyzdys visuomenėje ir atėjus laikui galėtų vykdyti užduotis kariuomenėje įvykus mobilizacijai arba baigus privalomąją tarnybą pasirinkti profesinę ilgesniam laikotarpiui.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
