Ne prašymas. Nes niekas negali nei leisti, nei juo labiau drausti man būti (ne)laimingai. Tai yra mano asmeninės būsenos (čia jos tik dvi ir nedetalizuoju, iš ko susideda) ir jas lemianti mano gyvenimo tvarka arba netvarka.
Tačiau gyvenu ne vidury dykumos ar namelyje prerijose. Gyvenu sociume, realiame ir kartais virtualiame. O šie sociumai nelaimingų nebepriima. Būti liūdnam, vienišam, suirzusiam, nepatenkintam, nusivylusiam galima tik tarp savo kambario sienų, geriausia po antklode: kad niekas, įskaitant ir pačius artimiausius, neišvystų veido be šypsenos ir akių be švytėjimo.
Nes tokia yra norma – pozityvumas visur kur. Nebūti pozityviam nepriimtina, netaktiška, nemandagu ar net įžūlu. Nebūnant pozityviam negalima eiti į gatvę. Nes netyčia joje gali sutikti žmogų, kuris yra išmokytas mąstyti/jausti pozityviai. Ir jam gali sugesti nuotaika, jei neaptiks tavyje pozityvumo.
Nusibodo. Ir ta pozityvioji, kitas asmenines būsenas ar jausenas neigianti ir nubraukianti mąstymo teorija, ir pats žodis „pozityvas“. Kartais skamba kaip keiksmažodis, nes įterpiamas į kas antrą sakinį.
Nusibodo pozityvumo mokytojai, paties įvairiausio plauko kaučeriai, instruktoriai, guru. Visi jie tvirtina atradę/sukūrę/ištobulinę laimės receptą, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – pozityvus mąstymas.
Tokių mažai vienas nuo kito skoniu besiskiriančių receptų pilni knygynai ir internetas. Pirkėjai ir sekėjai svaigsta nuo aromato ir tvirtai žino, kad „Dvylika žingsnių laimingo gyvenimo link“, „Tavo kelias į sėkmę – pozityvumas“, „Kaip tapti sėkmingu, mąstant pozityviai“, „Atrask pozityvumą savyje“ yra jų nučiuptas raktas į laimę.
Nebereikia galvoti ir jausti pačiam – tereikia vadovautis programomis ir taisyklėmis, mums jau pateiktomis, besiskiriančiomis tik forma. Kam vargintis, jei kiti jau žino, kaip man būti laimingai?
Nusibodo ir dar du žodžiai: „komfortas“ ir „komfortiškas“. Jiems priskiriamos prasmės taip pat yra tapusios siekiamybe. Gyventi tam, kad būtų patogu, ir gyventi patogiai.
Aš suprantu, kas yra patogus fotelis – gerai jaučiuosi jame sėdėdama. Kas yra komfortiška sielos būsena, aš nesuprantu. Ta, kai eini išsišiepęs, į labai nuoširdų klausimą „kaip sekasi?“ labai nuoširdžiai atsakai „sekasi puikiai“ ir iš tavo akių liejasi giedra?
Tokie be jokių pastangų yra idiotai, tik jų niekas nieko neklausia. O aš dažnai vaikštau su tamsiais akiniais, kad nesimatytų, jog dangus šiandien debesuotas ir pragiedruliai tik galimi. Kad neužkliudyčiau ir neįžeisčiau į mane iš priekio artėjančio „komfortiško pozityviojo“.
Puiki „pozityvo“ talpykla yra feisbukas. Kokie mes čia visi sėkmingi, kokie turtingi, mylintys ir mylimi. Torto nuotrauka su „Man pavyko, visa šeima pirštus apsilaižė“. Galima priešistorė: pavyko iš devinto karto ir susiėdei su vyru, nes nupirko netinkamo riebumo grietinėlę. Vaikai nevalgė visai, nes jiems nepatiko.
Nuotrauka „Mano atostogos prie vandenyno. Pagaliau viena!“ Realybė: gyvenimo draugas įteikė kelialapį į kurortą, kad ramiai praleistų laiką su meiluže.
Nuotrauka su baltu BMW X6: „Pagaliau išsipildė mano gyvenimo svajonė.“ Faktas: automobilis lizinginis, dėl kurio bus ariama visą ateinantį penkmetį.
Apsikabinusios poros nuotrauka „Mums taip gera kartu“. Vakarykštės dienos versija: „Aš nebegaliu su tavimi gyventi, nes tu esi toks ir toks ir toks.“ Apie po mėnesio įvykusias skyrybas paskelbta nebus.
Pamenu kiek kitokio turinio vieno savo feisbukinio draugo žinutę. Be nuotraukos palmių fone. Be jokios nuotraukos. Pažodžiui neatkartosiu, bet esmė: „Esu paskendęs šūde iki ausų. Blogai man.“ Ir komentarai, lydimi geltonų išsišiepusių pagrandukų: „Padaryk pachmielą“, „Tau prasidėjo klimaksas“, „Boba paliko?“ Labai jautru.
Nelaužyk klubo taisyklių, mielas bičiuli. Negadink nuotaikos. Esi lūzeris, nes nemoki pozityviai mąstyti. Gyvenime neturi komforto. Nusipirk laimės vadovėlį. Ir eik velniop iš čia su savo problemomis, nes mes problemų neturime.
Einu velniop. O rašinį iliustruojančios nuotraukos vadinasi „Kokia aš laiminga!“. Tik mano reikalas, ar iš tikrųjų tai tiesa. Neverkiu, neliūdžiu, nesijaudinu, nepykstu, neskauda – nes tai nėra „teisingos“ emocijos/jausmai/būsenos. Kaip ir tu, gyvenu komfortiškai pozityvų gyvenimą. Tvirtinu, kad tikrai tikrai. Tau belieka paspausti „patinka“.
Už cukrumi nupudruotą gyvenimo veidą: saldu yra skanu.
Rasa Jakiūnaitė yra žurnalo „vilkmerge.lt“ redaktorė
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.