16 metų gyvenu Švedijoje, kurioje raginama pirkti paslaugas ir produktus iš vietinių mažųjų prekybininkų. Natūralu, taip didini aplink tave gyvenančių gerbūvį. Po kurio laiko kitaip mąstyti ir nebeišeina.
Įkūrusi savo verslą Švedijoje planavau palaikyti lietuviškus verslus kiek tik galima, pavyzdžiui, duoti užsakymų spaustuvėms, reklamos įmonėms, vis paminėdama, kad jeigu paslaugomis būsiu patenkinta, juos rekomenduosiu ir kitiems savo verslo pažįstamiems Švedijoje. Dėl kainų nesideru, nes jos bet kuriuo atveju yra mažesnės nei panašių paslaugų Švedijoje.
Tačiau grįžtamasis ryšys tikrai varo į neviltį. Visame pasaulyje, visais laikais verslininkai gaudo ir vilioja klientus, nes juk dėl jų ir yra kuriami visi verslai. Bet Lietuvoje? Išsiuntus užklausą atsakymo gali tekt laukti savaites, apie mandagų kliento aptarnavimą telefonu iš viso galima pamiršti.
Juk nėra jokios paslapties – visiems aišku, kad būtent patenkintas klientas yra sėkmingo verslo garantas. Mažieji Lietuvos verslininkai to visai nesureikšmina. Kaip tik pasistengia sudaryti klientui įspūdį, kad ir be jo reikalų yra labai užsiėmę.
Mano verslo kelionė vedė į Vilnių. Vietoj didžiųjų viešbučių tinklų nusprendėm rinktis privačios mažytės įmonės siūlomus apartamentus centre. Kaina jie visai nenusileido didiesiems viešbučiams, vieta taip pat nebuvo išskirtinė. Vykom su šeima, tad kai tik užsisakiau apartamentus internetu, iškart paskambinau nurodytu telefonu pasiteirauti dėl kūdikio lovelės ir pasakyti, kad jeigu jie tokios neturi, atsivešim savo kelioninę lovytę.
Telefonu atsiliepė moteris: „Alio.“
Man tik spėjus prisistatyti ir paminėti, kad apartamentus užsisakiau internetu prieš 5 minutes, ji pakeltu tonu pasakė, kad mano užsakymą pamatys tik įsijungusi kompiuterį. Man vis dar mandagiai pasiteiravus kada tai bus, atsakymas buvo garsus ir trumpas: „Kai turėsiu laiko!“
Dar pridūrė, kad „Booking.com“ sistemos patvirtinimas jiems „nieko nereiškia“, patvirtins ji pati. Ir vėl – „kai turės laiko“.
Dėl pašnekovės pasirinkto tono paprašiau nebesivarginti ir nebetvirtinti mano užsakymo, nes nenoriu pas juos apsistoti. Pokalbį ponia verslininkė tiesiog nutraukė – padėjo ragelį, jei tai buvo laidinis telefonas.
Pati prisijungiau prie „Booking.com“ atšaukti prieš 10 minučių padarytą užsakymą ir čia pasirodė, kad užsakymo, kuris, kaip ką tik išgirdau, net nepatvirtintas, atšaukimas man kainuos 50 eurų. Tuo pačiu būdu esu užsakinėjus įvairiausius viešbučius keliuose skirtingose šalyse ir niekada nesusidūrus su tokiais niuansais.
Gaila, bet čia emocijos laimi prieš šaltą protą. Toks netikęs verslininkės elgesys apjuodina visų smulkiųjų Lietuvos verslininkų veidus. Būčiau aš pati buvusi moters „alio“ vietoje, būčiau pagalvojusi apie tą savo įmonės internetinėje svetainėje publikuojamą tuščių dienų kalendorių ir nedėjusi tiek pastangų kliento atstūmimui. Juo labiau, kad mano ir kolegų verslo kelionės į jos veiklos miestą tik dažnės.
Kas tikrai Lietuvoje išmano prekybos meną ir rūpinasi savo klientais, tai bobutės daržovių turgeliuose. Jos rūpestingai sudeda, supakuoja prekę, įdeda vieną kitą slyvą ar agurką papildomai, be to, rodo ekologiškumo pavyzdį – pakavimui naudoja laikraščius ar daug kartų naudotus maišelius.
Man visada kyla problema, iš kurios bobutės pirkti, jei esu vienintelė pirkėja, o pardavėjų – kelios. Nupirkusi iš vienos, akies krašteliu pastebiu, kaip aplinkinės pataiso, pagražina savo prekių išdėstymą. Kad tik kitas pirkėjas ateitų pas jas, ne pas konkurentą, nupirktų ir dar rytoj grįžtu.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
