Prajuokino ne tik klaidos, bet ir pats darbo pasiūlymas. Man, išsilavinimą turinčiam žmogui, ieškančiam darbo pagal specialybę, siūlė eiti skinti obuolių...
Gal ilgai būčiau linksminusis siuntinėdama šią žinutę aplinkiniams, bet vienas žmogus sustabdė perspėdamas: „Be reikalo žvengi. Jeigu atsisakysi šio pasiūlymo, tave gali išbraukti iš Darbo biržos kaip žmogų, vengiantį darbo.“
Iškart pasakysiu. Tokia perspektyva manęs neišgąsdino. Nebijau būti išbraukta iš šios garbingos įstaigos sąrašų. Nes darbą jau turiu. Artimiausiu metu žadu išvažiuoti į užsienį ir, šiaip ar taip, būčiau iš biržos išsiregistravusi.
Kam tada iš viso ten ėjau? Dėl sveikatos draudimo. Turėjau šiokių tokių problemų su sveikata ir nutariau ją valstybės sąskaita kiek pataisyti. Ir tik nereikia sakyti, kad esu nesąžininga puoselėdama tokius nedorus kėslus. Kaip valstybė su manimi elgiasi, taip ir aš su ja. Ji iš manęs tyčiojasi – ir aš iš jos.
Darbo birža esu nusivylusi jau seniai. Ir ne dėl to, kad ji man niekada nepadėjo rasti darbo. Nusivylimas atėjo po to, kai tapau vieno pokalbio liudininke.
Kartą atvykau pas darbo man padedantį ieškoti konsultantą. Kabinete stovėjo dar vienas stalas, prie kurio dirbo kitas konsultantas. Mano konsultantui kažkas paskambino ir jis trumpam išėjo. Tuo metu mano dėmesį patraukė antro konsultanto pokalbis su prie stalo sėdinčia moterimi.
Jis moteriai sako: „Šita tau netiks – ji neturi mašinos. Ir šita netiks – per sena. Šita gyvena kaime – per toli. O ta turi mažų vaikų, kurie nuolat sirgs. Užsiknisi su nedarbingumo pažymomis. Šita seniai nedirbo pagal kvalifikaciją. Ana nepaklusni. Nuolat kabina akis. Na, gal ta tiktų? Bet kažin, ar ji eis. Netenkins atlyginimas, – ir žvengdamas pakomentuoja. – Niekuo negaliu tau padėti. Iš 150 moterų nėra tokios, kuri tave patenkintų.“
Iš pradžių nesupratau, ką jie daro. Tik vėliau man paaiškėjo. Verslininkė, atėjusi į Darbo biržą, tokiu keistu būdu ieškojo sau darbuotojo. Rinkosi jį kaip prekę, pagal principą „patiko – nepatiko“. Kaip kokį gyvūnėlį, už kurį galbūt valstybė suteiks nuolaidų ir privilegijų.
Kadangi atranka vyko draugiškai, matyt, biržos darbuotojas ir verslininkė ne vieną kartą jau buvo tai darę. Supratau, kodėl aš vis negaunu normalaus darbo pasiūlymo. Pasirodo, kažkam netinka mano ūgis, svoris, amžius, gyvenamoji vieta ir dar velniai žino kas.
Taigi padariau išvadą. Darbo birža skirta ne darbui rasti, o tik pasinaudoti nemokamu sveikatos draudimu. Na, dar ir nuotaikai pakelti. Nes ten dirbantys klounai savo SMS žinutėmis ir darbo pasiūlymais „iš lempos“ labai praskaidrina nuobodžias bedarbio dienas.
Tiesa, jeigu būčiau pernelyg jautri, mane, išsilavinusį žmogų, tokia Darbo biržos darbuotojų nepagarba įžeistų. Tačiau džiaugiuosi, kad nesu. Nes puikiai moku pati susirasti sau darbo. Bet tiem, kurie to padaryti negali, – užuojauta ir pasiūlymas. Ieškokite darbo savarankiškai. Darbo birža vargu ar gali jums ką pasiūlyti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
