Egzamino neišlaikęs teisininkas pažėrė savo įtarimus

Po ilgų svarstymų nusprendžiau paviešinti problemas, su kuriomis susiduria teisininkų bendruomenė, laikydama advokatų kvalifikacinį egzaminą. 

I.Vėgėlės žodžiai neįtikino egzamino neišlaikiusio laiško autoriaus.<br>Lrytas.lt fotomontažas
I.Vėgėlės žodžiai neįtikino egzamino neišlaikiusio laiško autoriaus.<br>Lrytas.lt fotomontažas
Autorius ragino pasikalbėti apie šiuo metu galiojančią egzaminavimo tvarką.<br>NTA nuotr.
Autorius ragino pasikalbėti apie šiuo metu galiojančią egzaminavimo tvarką.<br>NTA nuotr.
Lietuvos advokatūros pirmininkas Prof. Dr. I.Vėgėlė teigė, kad šiuo metu advokatų skaičiaus advokatūra reguliuoti neketina.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos advokatūros pirmininkas Prof. Dr. I.Vėgėlė teigė, kad šiuo metu advokatų skaičiaus advokatūra reguliuoti neketina.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Aurimas

Sep 19, 2016, 12:08 PM, atnaujinta May 12, 2017, 3:42 PM

Šiais metais egzaminą laikiau pirmą kartą ir, deja, suklupau jau pirmame etape, kuris vyko raštu (asmuo, norėdamas tapti advokatu, privalo išlaikyti egzaminą raštu ir žodžiu). Atrodytų, nieko čia tokio, visiems pasitaiko, tačiau nuraminęs emocijas bei įvertinęs savo ir kolegų patirtį laikant egzaminą, padariau neginčijamą išvadą, kad teigiamas egzamino rezultatas labiau priklauso nuo atsitiktinumų nei nuo įdėtų pastangų kiekio jam ruošiantis.

Desperatiškas Lietuvos advokatūros noras griežtai reguliuoti asmenų, panorusių tapti advokatais skaičių yra suprantamas, nes teisės studijas paskutinius 15 metų kasmet baigia daugiau negu tūkstantis absolventų. Taigi šiandien rinkoje yra užtektinai puikių teisininkų, kurių dalis vargais negalais jau tapo advokatais. Kita dalis dar netapo, bet turi didžiulį norą jais tapti, todėl kantriai laukia prie durų Sporto g. 12, Vilniuje.

Lietuvos advokatūros pirmininkas Prof. Dr. Ignas Vėgėlė viešai tikina, kad šiuo metu advokatų skaičiaus advokatūra reguliuoti neketina ir pasidžiaugia, kad 3-5 proc. per metus siekiantis advokatų skaičiaus augimas yra normalus ir neigiamų pasekmių nekelia.

Tačiau gerbiamas pirmininkas pamiršo paminėti, kad toks augimas ir yra jau griežtai reguliuojamo proceso pasekmė, nes asmenys, išlaikę advokatūros egzaminą, sudaro tik maždaug ketvirtadalį visų laikiusiųjų. Advokatūra, manau, viešai neskelbia, kiek asmenų iš viso ateina laikyti egzaminą, tačiau preliminarius paskaičiavimus galime padaryti patys.

Atrodo, kad egzaminą išlaiko tik ketvirtadalis laikiusiųjų – tai leidžia abejoti egzaminavimo tvarkos skaidrumu.

Taigi, pirmininko teiginį, kad šiuo metu Lietuvos advokatūra advokatų skaičiaus neketina reguliuoti, reiktų perfrazuoti į: „Šiuo metu Lietuvos advokatūra advokatų skaičių jau griežtai reguliuoja ir ateityje darys viską, kad advokatais taptų tik toks skaičius asmenų, kuris nekels pavojaus Lietuvos advokatūros narių konkurencingumui.“

Nepažįstu advokatų, kurie neturėtų darbo. Visi pažįstami puikiai supranta, kad vienintelis būdas išlikti rinkoje yra konkuruoti žiniomis, paslaugų kokybe bei siauresne specializacija, o ne bereikalingų ginčų inicijavimu. Tačiau tikiu, kad profesorius I.Vėgėlė sulaukia pas save kabinete nemažai tokių, kurie skundžiasi, kad neatlaiko milžiniškos konkurencijos.

Ar mes labai stebimės, jeigu kitose srityse paslaugas teikęs asmuo 10 – 15 metų staiga turi pasitraukti iš rinkos, nes jo paslaugų vartotojui nebereikia, nes rado kitur geriau, pigiau, kokybiškiau? Nė velnio, nes konkurenciją suprantame kaip savaime suprantamą dalyką ir tai, kad ji bet kurioje srityje yra neišvengiama.

Tačiau iki šiol nesuprantu, kodėl Lietuvoje sistema daro viską, kad apgintų tuos advokatus, kurie nebesugeba konkuruoti itin reiklioje teisinių paslaugų rinkoje su jaunesniais, energingesniais, labiau išsilavinusiais?

Taigi, pakalbėkime apie šiuo metu galiojančią egzaminavimo tvarką, kuria meistriškai manipuliuojant ribojamas advokatų skaičiaus augimas.

Egzamino dažnai tenka laukti ilgiau nei numatyta. Toliau. Į egzaminą raštu kandidatas turi ateiti gerai pasiruošęs šių teisės šakų teoriją ir praktiką: civilinės teisės, civilinio proceso teisės, darbo teisės; baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso ir administracinės teisės ir teisenos, nes iš minėtų teisės šakų reikės parengti procesinį dokumentą ir atlikti praktinės situacijos teisinę analizę.

Egzamino tvarkoje nurodyta, kad per egzaminą raštu galima naudotis bet kokia spausdintine medžiaga, kurią, aišku, atsineši pats (literatūra, teismų praktika, kodeksai, visi įstatymai). Dosnu? Gal. Bet už tokį dosnumą teisininkai sumoka keturgubą kainą.

Kiek yra svarbių teisės aktų ir svarbios teismų praktikos, susijusios su minėtomis teisės šakomis. Kaip mums atspėti, ką atsinešti? Šiandienos rinkoje nėra tokios talpos lagamino, į kurį galėtum susidėti visą reikiamą egzamino medžiagą. Kaip jaustis kandidatui, kuris teisę praktikuoja daug metų, ruošiasi egzaminui ne vieną mėnesį ir še tau – negali įveikti praktinės užduoties, nes atmintinai neišmoko vieno ar kito įstatymo?

Sakysite, kad kažkas egzaminus juk išlaiko. Taip, bet ir Aušvice buvo išgyvenusiųjų... atsitiktinumo dėka.

Gerbiamieji Lietuvos advokatūros atstovai, norite pasakyti, kad yra visiškai normalu, jog asmuo, ruošęsis pagal tokio neįsivaizduojamo dydžio programą, turi tik porą valandų pademonstruoti savo žinias? Rimtai? Gerbiami ponai, jūsų nustatytas laikas tinkamas tik nusičiaudėjimui.

Per tokį laiką jeigu ir spėji pagalvoti, tai tikrai nespėji parašyti, o jeigu spėji parašyti, vadinasi, rašei nelabai pagalvojęs arba tiesiog nupylei nuo atsitiktinai atsineštos bylos. Aišku, reikia pripažinti, kad mažumai tikrai pavyksta ir teisingai pagalvoti, ir teisingai parašyti.

Ir kaip čia dabar taip susiklostė, kad po tokio svarbaus egzamino kandidatai negali gauti išsamaus paaiškinimo iš komisijos, kodėl jie gavo vieną ar kitą įvertinimą? Kandidatas, laikęs vieną svarbiausių egzaminų savo karjeroje ir sumokėjęs už tokį malonumą 173 eurus negali sulaukti normalaus paaiškinimo, kodėl buvo parašytas vienoks ar kitoks pažymys.

Liūdesys spaudžia mano dar nespėjusią pasenti širdį...

***

Lietuvos advokatūros atstovė ryšiams su visuomene Kornelija Kunigonytė paaiškino, kodėl abejoti egzamino skaidrumu nėra pagrindo.

„Lietuvos advokatūra, vienijanti daugiau nei 2 200 praktikuojančių advokatų, yra didžiausia bei atviriausia teisininkų bendruomenė Lietuvoje. Advokatų skaičius šalyje nėra reguliuojamas, kiekvienais metais jis nuosekliai auga – dar nesibaigus 2016 metams, advokatūros gretas papildė jau 56 nariai.

Pagal advokatų skaičių tenkantį 100 tūkst. gyventojų Lietuva yra trečia tarp Baltijos ir Šiaurės šalių. Advokatai savo skaičiumi šalyje ženkliai lenkia ir kitus teisinės sistemos dalyvius, kurie taip pat turi laikyti kvalifikacinį egzaminą. Pavyzdžiui, Lietuvoje turime tik 265 notarus ir 117 antstolių, teismuose dirba 762 teisėjai.

Priešingai nei teigiama laiške, visa informacija apie advokatūros organizuojamus egzaminus ir jų laikymo statistiką yra skelbiama bei prieinama viešai. Šie duomenys publikuojami Advokatų tarybos metinėje ataskaitoje, kurią galima rasti Lietuvos advokatūros interneto svetainėje. Ataskaitos taip pat buvo pateiktos visiems advokatams, su Lietuvos advokatūra bendradarbiaujančioms institucijoms, žiniasklaidai.

Advokato veiklai keliami aukšti išsilavinimo, profesinių žinių ir etikos reikalavimai, todėl akivaizdu, kad egzaminą iš pirmo karto pavyksta išlaikyti tik geriausiai pasirengusiems.

Be to, net ir tapęs advokatu, asmuo privalo kelti savo kvalifikaciją, gilinti žinias, domėtis naujovėmis, lankytis profesiniuose seminaruose ir rinkti kvalifikacijos kėlimo balus. Vien per 2015 m. Lietuvos advokatūra suorganizavo 107 tokius seminarus“, – teigė K.Kunigonytė.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.