Moterų, su kuriomis pasidulkinti būdavo vienas malonumas, buvau susitikęs aibes, bet su jomis visiškai nebuvo ką veikti išsirioglinus iš lovos. Ir atvirkščiai: su tomis, su kuriomis galėjau kartu gyventi, kartu kažką didingo nuveikti, seksas tapdavo tikrais marazmo namais.
Aišku, galima mėginti komponuoti: su viena dulkiniesi, su kita gyveni. Bet tuo laiku, apie kurį pasakoju, aš dar buvau jaunas bei naivus ir tikėjausi susirasti „du viename“ variantą.
Kai mano smegenyse įvyko vulkaninis lūžis, aš kaip tik trainiojausi su tokia Ivona. Graži, protinga ir beveik frigidiška. Beje, aš irgi neprastas. Greta būdama nė viena negali manęs gėdytis ar svarstyti, gal jos nepajėgsiu apsaugoti ar apginti nuo gausybės šitame neramiame gyvenime slypinčių pavojų.
Mergina iš manęs lipdė vienuolį
Ivona pasiutusiai patiko mano tėvams, kaip ir aš – jos gimdytojams. Mano mama, pritariant tėvui, kiekviena pasitaikiusia proga leido tą pačią melodiją: kokia iš mūsų šauni pora, kaip jau laikas apsivesti ir kaip ji laukianti anūkėlių.
Neišdrįsau jai pasakyti: „Mama, ar žinai ką mes veikiame prieš miegą? Skaitome knygas arba žiūrime drauge filmą. Rimto turinio, ne pornografiją ar popsą. O po to būna skaityto ar regėto kūrinio aptarimas, po kurio net ir norint man erekcija nebesukiltų.“
Negaliu meluoti, būnant su Ivona aš spėriai intelektualiai tobulėjau. Bet spermos spaudimas į smegenis tikrai niekur nedingo. Ko tik neišbandžiau, net nepapasakosi trumpai.
Kai pradėdavom skaitymus-žiurksojimus, imdavau ją švelniai glamonėti gundydamas. Bam, gaudavau per nagus: „Palauk, netrukdyk, pažiūrim, paklausom, vėliau meile užsiimsim.“
Supratau tik tiek, kad pamažėle ji iš manęs lipdosi budistų vienuolį. Ir jai neblogai sekėsi, nes kažkodėl aš pats sau įteigiau, kad turiu būti jai ištikimas, todėl negaliu paimti ir paskambinti kuriai nors moteriškei, kurios telefoną turėjau adresų knygelėje ir kuri mielai su manimi pasivartaliotų be jokių abipusių įsipareigojimų.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Galų gale, mano protą paveikė tiek, jog aš ištryniau iš telefono pagundas keliančius numerius. Per metus laiko su Ivona iš laisvo šuns virtau uždarytu voljere. Dar truputis ir šį šunėką būtų galima tampyti po nukvakėlių grožio konkursus.
Tuoj tuoj, ir šitas šuo net neprisimins, kad jo genetika sukonstruota iš vilko. O jo šeimininkė panašiems į save galės aiškinti, kad net iš laukinio žmogaus galima padaryti civilizuotą, jei jį sukryžmini su tinkamu individu.
Komandiruotėje – netikėtas protrūkis
Komandiruotė į gūdžią, atsilikusią provinciją išpuolė netikėtai, tad šeimininkė savo patinui nebespėjo duoti nurodymų.
Stovėjau prekybos centre pasimetęs it šuo ir vėpsojau, varvindamas seilę priešais tabako gaminių vitriną. Man jau buvo įteigta, kad tabakas – tai ne tik nuodai, bet ir smarvė. Bet norisi. Taip stipriai, kad nuo pavadinimų net svaigo galva.
O dar nespėjau nusirioglinti iki alkoholio skyriaus, ten gali būti dar sunkiau. Tobulybės siekiančiam žmogui visi malonumai yra uždrausti, nes tik per kančią gali pasiekti nirvaną. Šitą filosofiją jau buvau pradėjęs suprasti – dieną kenčiu, už tai užmigus kokie ryškūs sapnai, kad net nebesinori nubusti – sapnuose krušuosi, geriu ir rūkau.
Iš svajų pažadino timptelėjimas už rankos. Gretimais stypsojo moteriškė, labai seksualiai viepėsi: „Berniuk, gal gali man padėti išrinkti dovaną – gero tabako. Nieko apie tai neišmanau.“
Aš iškart jos akyse pamačiau rujojančią kalę. Ir pagal visą programą pagaliau leidausi sugundomas. Drabužius pradėjome vienas nuo kito plėšti dar lifte.
Pirmas mūsų kartas išėjo galingai audringas. Pamiršau viską – asmenybės svarbą, būties trapumą, mirties kaip gyvenimo būtinumą, ir dar aibę svarbių dalykų. Gulėjau ant plikų grindų nuogas, bejėgis, bemintis, akyse slampinėjo girta prietema. Ant manęs drybsojo šlapia nuo prakaito moteris, jos vardas tą akimirką buvo išgaravęs atminties labirinto klystkeliuose.
Kam tie kraštutinumai
„Gal einam pasnaust į lovą?“ – pašnibždėjau jai į ausytę.
„Koks pasnaust! – pašoko, kaip ugnimi apiplikyta. – Gyvenimas per trumpas snaust“, – ir puolė dirbti su mano nuleipusiu lytiniu organu.
Ji žinojo, ką daro, todėl organą pastatė. Va tada ir prasidėjo seksualinis arthausas. 12 valandų aš buvau jos nagučiuose, turėjau tenkinti visokiomis pozomis. Ji prisipažino esanti nimfomanė. Pagyrė, kad sugebu kantriai dirbti už kelis vyrus.
Kai iš jos ištrūkau, buvau visiškai sudraskytas, sukandžiotas, pasiutusiai skaudėjo ne tik tarpukojį, bet ir kojas, rankas, galvą...
Po to nuotykio komandiruotėje kurį laiką maniau, jog Ivona apskritai yra moters idealas. O seksas yra skirtas tik palikuonims gaminti. Kai jau esi tam subrendęs. Ir tik dar giliau patobulėjus budizmo, hinduizmo, judaizmo, froidizmo ir komunizmo srityse... atėjo suvokimas, jog aš niekam nieko nesu skolingas ir neprivalau lygiuotis į kitus. Ir gerai jaustis turiu ne sapnuose, o kai nemiegu.
Va tada ir mečiau Ivoną. Bet jai esu be galo daug skolingas už tai, kad jos dėka patyriau du kraštutinumus. Ypač ačiū už intelektualines „filosofuoklystes“.
O toliau, kai jau žinai ko tikrai nenori, žymiai lengviau susirasti bendraminčių. Ir lovoj, ir virš jos.