Jauno vyro laidotuvės įsirėžė amžiams: „To vaizdo nepamiršiu“

„Ir kaip man vis dėlto nepatinka tokios ceremonijos“, –  galvoju, traukdama iš spintos savo juodą suknelę, kurią vilkėjau jau gana seniai. Puikiai pamenu tą dieną, kai man teko ją apsivilti.

Gerklėje gumulas, kurio neįstengiu nuryti.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Gerklėje gumulas, kurio neįstengiu nuryti.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Negaliu pamiršti tų žmonių, skausmo, širdgėlos ir dar begalės skaudžių akimirkų. Jų turbūt niekada ir nepamiršiu...<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Negaliu pamiršti tų žmonių, skausmo, širdgėlos ir dar begalės skaudžių akimirkų. Jų turbūt niekada ir nepamiršiu...<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

blondinė

Oct 24, 2016, 1:19 PM, atnaujinta May 10, 2017, 7:33 AM

Prisiminimai ne itin spalvingi, labiau juodi, tokios pat sodrios, tamsios, juodos spalvos, kaip ir manoji suknelė. Negaliu pamiršti tų žmonių, skausmo, širdgėlos ir dar begalės skaudžių akimirkų. Jų turbūt niekada ir nepamiršiu...

Pamenu tos dienos detales. Diena buvo niūri, tamsi ir visą ją lijo. Niekur nesinorėjo važiuoti, tik šiltai sėdėti prie televizoriaus, apsigobus pledu ir geriant karštą, karštą arbatą. Bet reikėjo atsisveikinti su žmogumi, kuris išvyko ir jau niekada negrįš.

„Tik kažin, ar jis norėjo išvykti?“ – tyliai galvoju. Aišku, ne, vyras pačiame žydėjime, tik ir mėgaukis gyvenimu. Tik, deja, nespėjo.

Besvarstant, koks trapus tas gyvenimas, pasiekiame kelionės tikslą. Bažnyčia ir liūdni žmonių veidai – pirmas vaizdas, kurį pamatau ir kuris man nepatinka. Užsukame į pastatą, ant kurio buvo parašyta „Laidojimo namai“ – net silpna pasidaro perskaičius.

Vos įžengusi pamatau dar daugiau žmonių, kurių akyse tiek skausmo, kad net nerieda ašaros. Gerklėje gumulas, kurio neįstengiu nuryti. Tik pribėgu ir stipriai apkabinu tuos žmones, tik taip galiu jiems padėti. Jaučiu, kaip jiems to reikia, to nuoširdaus apkabinimo, kaip jų širdys pradeda plakti lėčiau, alsavimas lėtėja, jaučiu jų palengvėjimą – gal ir ne itin žymų, bet bent šiokį tokį.

„Pagaliau reikia atsisveikinti“, – pagalvoju ir praveriu duris, per kurias girdisi raudos ir maldos. Matau gulintį vyrą. Visas baltas, toks baltas, kad atrodo, nuleistas visas jo kraujas. Gulintis vyras visai ne toks, kurį pamenu. Vyras, kurį pamenu, mano artimas draugas, buvo laimingas, trykštantis energija, sveikas ir, aišku, gyvas.

Šalia sėdi raudanti žmona, kuri be vaistų turbūt čia ir nebūtų atvykusi. Giliu žvilgsniu pažvelgia į vyrą ir vėl pradeda isteriškai raudoti. Pribėgu ir bandau jai padėti.

O kaip aš jai galiu padėti? Tik apkabinu ir bandau ją suprasti, ir užjausti, matau, kad jai to reikia labiau nei bet kuriam čia buvusiam. Matau ir gulinčio vyro dukrelę, kuri tik prieina prie jo ir suklumpa... To vaizdo niekada nepamiršiu.

Tačiau ar galima ką nors pakeisti? Turbūt jau nebe, dabar jau tikrai nebe. Vyras pačiame jėgų žydėjime išėjo, bet ar negalėjome jam padėti, kai jis dar buvo su mumis? Gal ir galėjome. Žmogus paslydo, jo geriausiu draugu tapo stikliukas, kuris jį ir pražudė.

Artimieji stengėsi padėti, bet ką gali padaryti žmogui, jei jis pats pagalbos nenori? Ogi nieko, ankščiau ar vėliau būtų nutikę, kas jau nutiko...

Bet gal jam galėjo suteikti šansą gydytojai?.. “Juk čia bomžas“, – pasišlykštėjusi ištarė seselė, jį pamačiusi.

Po 2 valandų giminės sulaukė skaudžios žinios – jis mirė ligoninėje, vidinis kraujavimas. Dažnai pagalvoju, ar tikrai jam niekuo negalėjo padėti? Jei ligonis būtų Seimo narys, gal viskas būtų baigęsi kitaip? Dabar mums šito niekas nebepasakys.

Viską prisiminusi apsiverkiau ir mečiau tą juodą suknelę šalin.

„Vis dėlto nesivilksiu“, – pagalvojau.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.