Ši tragedija įvyko prieš kelerius metus. Bet draugė iki šiol skausmingai mini laidotuvių dieną ne tik dėl vaiko mirties, bet ir dėl to, kaip jis buvo išlydėtas iš jos tėvų namų.
Iki apsilankydama pas draugę laidotuvių dieną, neįsivaizdavau, kokia aplinka ją supo namuose. Mergina dailiai rengdavosi, buvo simpatiška ir draugiška, o apie tėvus, su kuriais gyveno, nepasakodavo. Kai kūdikis susirgo, nemačiau, kad ją lankytų ligoninėje. Ir tik vėliau supratau kodėl.
Kai atvažiavau, mirusio vaiko mama buvo ištikta šoko. Ji net neverkė, tik lyg netikėdama tuo, kas įvyko, pasakojo, jog prieš mirtį lyg ir įžvelgė vaiko būklės pagerėjimą.
Kartkartėmis ji prieidavo prie kambaryje pastatyto karstelio, jos veidą iškreipdavo skausmas, o tada greitai nueidavo.
Nepaisant to, ant sofos prie karsto sėdinčių žmonių ašaros liejosi upeliais. Girtos ašaros. Ir jos tėvų, ir kaimynų. O kad ašaros neišsektų, nuolat į gerklę įsipildavo dar po stikliuką.
„Negaliu žiūrėt į tą iš akių bėgantį šnapsą„, – iki šiol prisimenu, kai draugė šiuos žodžius iškošė pro dantis. Ji pati pratrūko verkti balsu tik kai prieš išvežant karstelį uždarė.
Tada – kapai. Kol leido karstą, ant jo krito žemės, draugė raudojo ir gūžėsi kūdikio tėvo glėbyje. Buvo sužertas kauburėlis ir padėtos gėlės.
Praėjo gal 15 minučių, ir skystas gedėtojų būrelis ėmė trypčioti. Mirusio vaiko tėvas bandė įkalbėti draugę važiuoti namo, bet ji niekaip negalėjo atsiplėšti nuo kapelio. O kas galėtų – kaip palikti savo kūną ir kraują vieną tamsoje ir šaltyje?
Ir staiga prabilo draugės tėvas, vargšo kūdikio senelis: „Einam, ką čia mes veikiam? Nėra čia daugiau ko stovėt. Važiuojam pas mus, išgersim.“
Nuskambėjo taip, lyg pagaliau būtų atsikratęs naštos ir galėtų vėl grįžti į gyvenimą. Ir nieko nelaukdamas nuėjo, o draugė vėl apsipylė skaudžiomis ašaromis. Tik tada atkreipiau dėmesį, kad jis net nebuvo tinkamai atsisveikinimui apsirengęs – kažkokie prasti marškiniai ir nešvarios kelnės...
Pirmą kartą suvokiau, kaip alkoholis žaloja žmogaus protą, kad net vaiko mirtis yra tik dar viena proga išgerti. Po šio įvykio draugė išsikraustė iš tėvų namų ir nutraukė su jais ryšius. Skausmą malšina gimęs dar vienas vaikelis. Suprantu, kodėl ji nenori su jais bendrauti ir džiaugiuosi, kad ji sugebėjo išbristi iš to liūno nepasekusi tėvų pėdomis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
