Iš darbo grįžusiam vyrui žmona metė naujieną kaip bombą

Man ne gaila moterų, verkšlenančių dėl vyrų neištikimybės. Nes jos pačios per daug atlaidžios, pasiskundžia ir toliau gyvena su tais pačiais. Man tai atrodo tas pats, kas sudaužyti brangią vazą į šukes, suklijuoti ir vėl pastačius ant lentynos gėrėtis.

Buvau gera žmona. Po vestuvių neįlindau į chalatą, neapaugau lašiniais, valgyt viriau, namus tvarkiau, skalbinius lyginau. Kas dar? Ogi tas, kad galvos man niekada neskaudėdavo.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Buvau gera žmona. Po vestuvių neįlindau į chalatą, neapaugau lašiniais, valgyt viriau, namus tvarkiau, skalbinius lyginau. Kas dar? Ogi tas, kad galvos man niekada neskaudėdavo.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Nesigailiu nieko. Nežinau, koks būtų buvęs mano gyvenimas, jei būčiau likusi su juo. Manau, nekoks.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Nesigailiu nieko. Nežinau, koks būtų buvęs mano gyvenimas, jei būčiau likusi su juo. Manau, nekoks.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Rasa

Nov 18, 2016, 5:55 PM, atnaujinta Apr 17, 2017, 2:17 PM

Vemti verčia, kai skaitau pateisinimus, neva vyrai turi medžiotojo instinktą ir yra sutverti apvaisinti kuo daugiau moterų. Nu, soriukas, be instinktų vyrams dar duotos ir smegenys, kad galėtų kontroliuoti savo norus.

Maniškis taip pat buvo nuklydęs į kairę. Kaip aš dėl to jaučiuosi? Kai sužinojau, kad turi kitą, jaučiausi blogiau nei šūdinai.

Kartu gyvenom jau 7 metus. Buvau gera žmona. Po vestuvių neįlindau į chalatą, neapaugau lašiniais, valgyt viriau, namus tvarkiau, skalbinius lyginau. Kas dar? Ogi tas, kad galvos man niekada neskaudėdavo. Tada iškyla logiškas klausimas, ko jam namuose trūko? Tai jis per tuos metus apsileido ir apsmuko, nusėdo ant sofos.

Nusikaltimo vietoje jį nutvėriau ne atsitiktinai. Turėjau įtarimų. Pavyzdžiui, vyras pradeda ilgiau užtrukti po darbo. Praneša, kad važiuoja namo, o negrįžta ilgai ir jam paskambinus neatsako. Slepia telefoną. Galų gale, nereikia nei taip giliai kapstytis. Jei vyras neprisiliečia prie tavęs lovoje kokias tris savaites, minčių kyla įvairių.

Paklausiau jo tiesiai – turi kitą? Suprantama, ką jis man atsakė. Ką tu čia išsigalvoji. Ir dar su tokiu piktumu. Ir dar paskui vaizdavo įžeistą išdidumą, tarsi neturėčiau tam teisės.

Nepatikėjau. Pasiklausinėjau ir išlindo yla iš maišo. Sužinojau ir kas ji, ir kur jie susitinka. O kai sužinojau, pastačiau jį prieš faktą – taip ir taip, viską žinau. Pavardę pasakiau, vardą, kad dirba gėlių parduotuvėje floriste.

Tada jau nesigynė. Prasidėjo atgaila. Prisiekinėjo, kad čia buvo tik laikinas proto aptemimas, nuo dabar viskas tarp jų baigta, o ta moteris jam nieko nereiškia. Sakė, padarys bet ką, kad tik išsaugotų mūsų šeimą.

Buvo skaudu. Buvau sutrikusi. Nežinojau, ką daryti. Kreipiausi patarimo į mamą, net į pažįstamą šeimos santykių specialistę. Abi vienu balsu tvirtino tą patį. Neva reikia duoti jam dar vieną šansą, pabandyti atleisti, skyrybos iš pykčio nieko neišspręs ir t.t.

Bandžiau viską pradėti iš pradžių, bet daugiau negalėjau juo pasitikėti. Ir atleisti to apsimetimo, neva nieko nebuvo. Atseit gyvename kaip ir anksčiau. Jokių kalbų apie gyvenimą „prieš“ ir „po“, lyg tos kitos moters jo gyvenime nebūtų buvę. Lyg niekur nieko valgė mano pagamintą maistą, reikalavo švarių kojinių ir drabužių.

Skaudžiai mane užgavo ir jo žodžiai, kad meilužė jam nieko nereiškia. Gilius jausmus dar būčiau pajėgusi suprasti. Vadinasi, tratinosi su bet kuo. Tiesiog tratinosi.

Po pusantro mėnesio pabandė su manimi sugulti, nors aš tada į jo pusę negalėjau net pažiūrėti. Atstūmiau jį, o jis baisiausiai įsižeidė. Sakė, kad nesupranta, kas man yra.

Kartu buvom dar beveik pusantrų metų, bet jaučiausi vis blogiau. Mačiau, kad jis manęs nevertina. Supratau, kad jei klausysiu kitų patarimų, padėsiu tik jam, bet ne sau.

Viską išsprendė mano horizonte pasirodęs kitas žmogus. Beje, šeimos negrioviau, jis buvo vienišas. Greit tapome artimi, įsimylėjau. Nekilo net klausimas, ar gerai elgiuosi, kai jam atsidaviau. Negraužė sąžinė nei atsiduodant antrą kartą, nei dešimtą.

O prieš išeidama iš namų nusprendžiau padėti tokį tašką, kad mano vyras ilgai prisimintų. Laukiau jo namie, kai grįžo iš darbo, ir pribloškiau naujiena: aš laukiuosi. O tada gražiai nusodinau: vaikas ne tavo.

Būtumėt matę jo veidą. Šitos akimirkos buvo vertas tas pragaras, kurį perėjau sužinojusi apie jo neištikimybę. Sudaviau skaudžiausią ir netikėčiausią smūgį. Dar bandė vadinti mane paleistuve, bet tik nusišaipiau, kad pas mane viskas iš meilės. Kad nemiegu su vyrais, kurie man nieko nereiškia.

Tai jį pribaigė. Jis jau kitą dieną pasakė, kad prašys skyrybų, pasakiau – su malonumu. Nesigailiu nieko. Nežinau, koks būtų buvęs mano gyvenimas, jei būčiau likusi su juo. Manau, nekoks.

O visoms, kurios bando gyventi su neištikimais vyrais, galiu pasakyti tik viena – meskit juos, gana verkšlenti. Geriau nebus, jūs visą laiką žinosit, ką jis padarė ir tai grauš jus iš vidaus iki nervinio išsekimo ar baisesnės ligos. Jei turit progą, būtinai atkeršykit. Niekas neatstos to jausmo, kai išeini iš namų ne išduota, o tapusi nugalėtoja.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.