Globotinės ieškanti moteris pratrūko: „Vaikai ir toliau mirs“

Nesusilaikiau neparašiusi po naujausių įvykių Lietuvoje. Nors jie nesibaigia: vaikų mirtys, sužalojimai, smurtas, prievarta. Nors noriu likti anonimu (redakcijai duomenys žinomi), turiu papasakoti savo, kaip būsimos globėjos, istoriją.

Mūsų šeima siūlo vaikui nuolatinę globą, gyvenimą name su kiemu, batutu, atskirą kambarį, puikias sąlygas augti ir džiaugtis vaikyste, tobulėti.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Mūsų šeima siūlo vaikui nuolatinę globą, gyvenimą name su kiemu, batutu, atskirą kambarį, puikias sąlygas augti ir džiaugtis vaikyste, tobulėti.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Skaitytoja

Dec 1, 2016, 9:41 AM, atnaujinta Feb 10, 2018, 1:29 AM

Gyvenu miestelyje netoli Klaipėdos. Su vyru jau 5 metus stebime situaciją dėl globojamų vaikų, nes yra teigiama, kad vaikų globos namuose jų yra apie 4 tūkstančius. 2015 m. nutarėme pereiti visus formalumus ir tapti globėjais. Turime savo biologinį sūnų, namą, abu dirbame. Tad galime pasiūlyti puikias sąlygas globotinei.

Nuo 2015 m. gruodžio 14 d. esu atestuota pagal globėjų ir įtėvių rengimo programą, turiu teisę globoti vaiką. Iki to laiko buvo pristatytos visos reikalingos pažymos, apžiūrėtas gyvenamasis namas, atskiras kambarys būsimam globotiniui, kalbintas mūsų biologinis sūnus, lankyti 3 mėnesius trunkantys GIMK (Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymas ir konsultavimas – Red.) kursai.

Mūsų šeimos lūkesčiai tikrai nėra dideli – tai globotinė mergaitė, 3–7 metų, su nedideliais emociniais sutrikimais. Per tą laikotarpį – jau beveik metai nuo atestavimo – vaiko teisių apsaugos specialistai nepasiūlė nė vieno vaiko, kuris būtų logiškai ir pagrįstai parinktas.

Per beveik metų laikotarpį buvo pateikti keli atsainūs siūlymai:

1. 6–7 metų mergaitė su didelėmis regėjimo problemomis;

2. 0,5 metų berniukas su širdies yda;

3. 1 mėnesio mergaitė laikinai globai – keliems mėnesiams;

4. 7,7 metų mergaitė, turinti protinę negalią.

Mūsų šeima siūlo vaikui nuolatinę globą, gyvenimą name su kiemu, batutu, atskirą kambarį, puikias sąlygas augti ir džiaugtis vaikyste, tobulėti. Mes jau beveik metus nesulaukėme nė vieno logiško ir pagrįsto siūlymo.

Per tuos metus artimai pabendravusi su vaiko teisių apsaugos specialistais, kai kurių globos namų direktorėmis susidūriau su beprotišku abejingumu, neveiklumu, neprofesionalumu.

Kaip vyksta bendradarbiavimas su vaiko teisių apsaugos specialistais? Kas mėnesį ateini pasirašyti dokumento „Dėl globojamų ir įvaikinamų vaikų sąrašo“, kuriame pateikiami 17–23 vaikai, visiškai neatitinkantys mūsų lūkesčių, nors pastarieji yra aiškiai įvardinti globėjų išvadose.

Po kreipimosi dėl šios situacijos į miesto savivaldybės direktorių nebereikia net pasirašinėti: atsiunčia raštu, kad nėra vaikų pagal mūsų lūkesčius, ir tiek. Tad Lietuvoje vaikai ir toliau mirs, šals, juos prievartaus, muš, skriaus, nes jie niekam nerūpi.

Kaip suprantame, Lietuvoje tarp  4 tūkstančių beglobių vaikų 3–7 metų mergaitės su nedideliais emociniais sutrikimais nėra? 

Tad, Lietuvos būsimieji gobėjai, žinokite, kad Lietuvoje nėra tiek jau daug apleistų vaikų... O kur jie dingsta?

* * *

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba paaiškino, kad parenkant globėjus visada pirmiausia paisoma vaiko interesų. Todėl konkrečiam vaikui yra parenkamas asmuo ar šeima, kurie geriausiai galėtų užtikrinti vaiko poreikius, o ne atvirkščiai:

„Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti.

Vaiko teisių apsaugos skyrius savivaldybėje pagal kompetenciją organizuoja vaiko globą (rūpybą), jos priežiūrą, organizuoja ir koordinuoja teisės aktų nustatyta tvarka asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), pasirengimą ir parenka likusiam be tėvų globos vaikui tinkamiausią toms pareigoms asmenį, taip pat bendradarbiauja su kitomis valstybės, savivaldybės institucijomis, įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos klausimais.

Parenkant be tėvų globos likusiam vaikui globėją (rūpintoją) svarbiausi yra vaiko interesai, būtent konkrečiam vaikui yra parenkamas asmuo ar šeima, kuris geriausiai galėtų užtikrinti vaiko poreikius, o ne asmeniui ar šeimai yra parenkamas vaikas.

Atsižvelgiant į vaiko globos (rūpybos) nustatymo principus, t. y. vaiko interesų pirmumo, globos (rūpybos) šeimoje prioriteto, Vaiko teisių apsaugos skyriai, atestuoti socialiniai darbuotojai, teikiantys globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo paslaugas, skatinami tarpusavyje bendradarbiauti bei užtikrinti, kad be tėvų globos likusiam vaikui būtų parenkamas tinkamiausias asmuo ar šeima, atsižvelgiant į vaiko poreikius, asmens ar šeimos gyvenimo būdą ir sąlygas, asmenines savybes ir pomėgius.

Tuo atveju, jei savivaldybės, kurioje veikia Vaiko teisių apsaugos skyrius, teritorijoje nėra be tėvų globos likusio vaiko, kurio poreikius tinkamai galėtų užtikrinti konkretus asmuo ar šeima, norinti globoti (rūpinti) vaiką, skyrius turėtų bendradarbiauti su kitų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriais. Kiek mums žinoma, minėtu atveju taip pat buvo kreiptasi į gretimą savivaldybę dėl galimų globoti vaikų.

Kiekvienu atveju parenkant vaikui globėją (rūpintoją), atsižvelgiama į tai, kokios rūšies globa, t. y. laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), vaikui gali būti nustatoma, ir siekiama suderinti konkretaus vaiko poreikius dėl vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės ir atsižvelgti į asmens ar šeimos išreikštus lūkesčius. Be tėvų globos likusių vaikų sveikatos būklė, socialinė kilmė gali neatitikti norinčios globoti (rūpinti) šeimos lūkesčių.

Taip pat dalis vaikų, kurie būtų galimi globoti (rūpinti) šeimoje, palaiko nuolatinius ryšius su artimaisiais giminaičiais. Turi būti įvertinama, ar globėjo (rūpintojo) pakeitimas atitiktų geriausius konkretaus vaiko interesus, ar asmenys, norintys tapti globėjais (rūpintojais), gebės užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai. Kiekvienu atveju yra vertinama konkretaus vaiko situacija, jo poreikiai, būtina vadovautis vaiko interesų viršenybės principu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VVTAĮT) yra atsakinga už galimų įvaikinti vaikų apskaitos (sąrašų) sudarymą ir tvarkymą.

VVTAĮT kiekvieną mėnesį teikia Vaiko teisių apsaugos skyriams per atitinkamą mėnesį įrašytų į Galimų įvaikinti ar globoti (rūpintis) vaikų sąrašą vaikų, likusių be tėvų globos, duomenis, kad su jais susipažintų potencialūs globėjai (kai nėra galimybės tų vaikų dėl kokių nors priežasčių pasiūlyti įvaikinti pasiryžusiems asmenims).

2016 m. gruodžio 1 d. duomenimis vaikų globos įstaigose yra globojami (rūpinami) 3268 vaikai, iš jų 2272 vaikams nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), o 996 vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba).

Atsižvelgiant į globos namuose augančių vaikų amžiaus grupes, 2016 m. gruodžio 1 d. duomenimis, globos įstaigose globa nustatyta:

•    Iki 3 m. amžiaus  – 390 vaikams, iš jų 289 vaikams nustatyta laikinoji globa, 101 vaikui – nuolatinė globa;

•    4–6 m. amžiaus – 277 vaikams, iš jų 135 vaikams – laikinoji globa, 142 vaikų – nuolatinė globa;

•    7–9 m. amžiaus – 378 vaikams, iš jų 158 vaikams – laikinoji globa, 220 vaikams – nuolatinė globa.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.