Net jei sakysite, kad jūsų sutuoktinis nesišlaisto po barus vakarais, namo grįžta iš karto po darbų ir savaitgaliais padeda tvarkytis namuose, tai dar nieko nereiškia.
Mano iliuziją apie ištikimus vyrus vieną dieną sudaužė ilgametis bičiulis, papasakojęs savo šeimos neištikimybės istoriją.
Išduoti savo nuodėmes jį išprovokavo kartą tarp mūsų kilusi diskusija. Aš net neabejojau, kad vyrai moka kontroliuoti savo instinktus ir gali būti ištikimi antrosioms pusėms. Tačiau jo argumentai su asmeniniais įrodymais mane ne tik kad privertė galvoti kitaip. Jo pasakojimas mane tiesiog pasiuntė į nokautą.
Mano senas draugas iš pažiūros niekuo neišsiskiria iš kitų jaunų vyrų. Kilęs iš provincijos, gyvena didmiestyje, dirba vidutiniškai apmokamą vadybininko darbą, augina tris vaikus, savaitgaliais su šeima važiuoja į sodybą. Tačiau jo laisvalaikis, o tiksliau tai, ką jis su bendradarbiais veikia per pietų pertraukas, mane šokiravo.
Pasirodo, kad vyrams nebėra nieko švento. Apgaudinėti savo žmonas jie sugeba netgi per pietų pertraukas. Su bendradarbiais jie valandai dviem užsako viešbučio kambarį. Iš anksto išsikviečia prostitutę ir vietoj pietų kavinėje keli bendradarbiai važiuoja į viešbutį prasiblaškyti...
Tiesą pasakius, apie tai išgirdus man netgi pasidarė bloga. Pradžioje negalėjau tuo patikėti. Tačiau jam meluoti nebuvo jokios prasmės. Atvirkščiai, jis rizikavo, nes šia savo išpažintimi galėjo išardyti savo šeimą.
Paklausiau jo, kodėl jis taip elgiasi? Juk jo jauna žmona yra labai patraukli. Iš šalies atrodo, kas jis myli savo moterį, dievina vaikus ir nesiskundžia šeiminiu gyvenimu...
„Susituokėme labai jauni. Daug moterų iki žmonos neturėjau. O išbandyti vis tiek maga...“ – ramiu veidu paaiškino jis.
„O kaip su sąžine? Kur ją bičiulis padėjo?“ – neatlyžau bandydama suprasti jo elgesį.
„Visada griaužia sąžinė. Bet pastebėjau, kad dėl tokių savo veiksmų jausdamas kaltę stengiuosi būnu geresniu vyru ir tėvu vaikams. Labiau stengiuosi namuose“, – sakė jis.
Kai pasiteiravau, ar žmona nieko neįtaria apie jo paklydimus, šis užtikrino, kad dėl to yra visiškai ramus.
„Namo grįžtu penktą valandą, iškart po darbo. Vakare niekur neužtrunku, su niekuo nesibastau po barus. Savaitgalius taip pat leidžiu su šeima. Žmonos akyse esu doras vyras ir toks ketinu likti visada“, – paaiškino bičiulis.
Kiek laiko tai tęsėsi ir ar iki šiol tęsiasi, nežinau. Stengiausi kuo mažiau domėtis bičiulio gyvenimu, nes tiesiog nebegalėjau pažvelgti nei jam, nei jo žmonai į akis.
Turinys pirmą katrtą publikuotas 2016 metų gruodžio 12 dieną.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.