Mano vyras daug metų serga cukralige, nuo šios ligos pažeisti beveik visi organai, būklė kiekvienais metais blogėja. Jis daug metų turėjo antrą neįgalumo grupę, tačiau pasikeitus įstatymams, jis tapo „sveikesnis“ – gavo trečią neįgalumo grupę. Atitinkamai ir pinigai už neįgalumą sumažėjo perpus.
Tačiau jis vis tiek dirbo, kiek tik galėjo ir leido sveikata niekam dėl to nesiskųsdamas.
Šiemet vyrui sveikata pablogėjo dar labiau. Jam pradėjo nepakeliamai skaudėti kojas, buvo sunku vaikščioti.
Esame dėkingi Antakalnio klinikų gydytojams, kurie mano vyrą pastatė ant kojų, atliko dvi sunkias operacijas. Gydytojų išvada – vyras dirbti nebegali.
Tačiau, kaip sakoma, viena bėda – ne bėda. Vyras susirgo onkologine liga, šiuo metu gydosi. Deja, mielas žmogeli, Lietuvos pilieti, tavo ligos yra tavo reikalas. Žiūrėk, tik visus mokesčius mokėk. Nes neturėsi socialinių garantijų.
Pagal dabar galiojančius Lietuvos įstatymus, jei žmogus turi neįgalumą, už nedarbingumo pažymėjimą per metus jam bus mokama tik tris mėnesius. O vėliau – mirk badu. Nebent turėsi jėgų nueiti iki garsiosios valgyklos, kuri maitina nemokamai. Tada galbūt gausi pavalgyti, o gal ir ne, nes turi invalidumą. Nors jo net nepakanka sumokėti už kompensuojamus vaistus.
Šeimos gydytojas, dėl nežinomų mums priežasčių, laukia, kada vyras baigs gydymą. Tik tada jam bus pradėti tvarkyti dokumentai dėl neįgalumo grupės pakeitimo ir darbingumo lygio nustatymo. O gal jų tvarkyti ir nebereikės...
***
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Bajoriūnaitė paaiškino, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
„Atsižvelgiant į kreipimesi išdėstytas aplinkybes paaiškiname, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertina asmens darbingumo lygį ne gydymo eigoje, o po pritaikyto adekvataus kompleksinio gydymo (susirgimo remisijos metu po pravesto aktyvaus gydymo).
Gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones išliko organizmo funkcijų sutrikimų, parengs siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir visus susirgimus patvirtinančius medicininius dokumentus.
Tuomet asmeniui pateikus prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo bus kompleksiškai įvertinti visi siuntime nurodyti organizmo funkciniai sutrikimai.
Informuojame, kad nuo 2015 m. liepos 3 d. įsigaliojo nauja onkologinių susirgimų vertinimo tvarka.
2015 m. liepos 3 d. įsakymu, Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1–ojo priedas buvo papildytas XVI skyriumi, skirtu asmenų, sergančiu onkologinėmis ligomis, darbingumo lygiui įvertinti, kuria remiantis išsamiai įvertinami po onkologinės ligos gydymo išliekantys organizmo funkciniai sutrikimai“, – komentavo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė.
Galbūt jūs taip pat susidūrėte su sunkumais? Jūsų laiško laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
