Su bičiule susiruošėme į vienos dienos kelionę į Gardiną. Kelionės programa žadėjo daug smagių kultūrinių atrakcijų, o vakarop laukė vakarienė ir apsipirkimas.
Iš Vilniaus pajudėjome apie penktą valandą ryto, o Alytuje į pilną turistų autobusą įlipo dar ir vaikinų kompanija. Keturi tvarkingi jaunuoliai neatkreipė į save dėmesio, elgėsi kultūringai ir mandagiai. Bent jau pirmą dienos dalį...
Po pietų autobuse ėmė sklisti su niekuo nesupainiojamas „pagerintos arbatos“ kvapas. Veikiausiai arbatos tame termose nebuvo iš viso, o jaunuolių kalbos darėsi vis garsesnės, o mostai platesni...
Kadangi išvyka buvo kupina gerų įspūdžių niekas per daug nekreipė dėmesio į įsimarkavusius alytiškius ir kelionė tęsėsi pagal programą.
Jau judant prie Baltarusijos-Lietuvos sienos keliautojai jaukiai klegėjo, tik staiga visų dėmesį atkreipė iš savo vietos autobuse pašokusio vyro riksmas: „Aš tau sakau, tu py... Kas tau neaišku?! Kas tau nepatinka?!“ Ir visą tai palydėjo gausi aukščiausio kūrybinio meistriškumo „matų“ lavina. Raminamas jaunuolis dar labiau pradėjo karščiuotis ir pareiškė, kad jei čia kažkam kažkas nepatinka, jis gali išlipti.
Staiga autobuse įsivyravo mirtina tyla, o po kelių sekundžių, kai visi susivokė, kur ką tik buvo siunčiami, o jaunuoliai suskubo raminti savo įsismarkavusį draugą. Kelionė tęsėsi, bet jau tylomis ir sugadinta nuotaika.
Dar vienas niuansas laukė pasienyje. Į autobusą įlipusi Lietuvos pasienietė, išvydusi įkaušusią kompaniją šyptelėjo: „Kaip suprantu, bagažo tikrinti nebereikia ir turimą perteklių visi suvartojote?“. Tokia pastaba sukėlė kompanijos juoką, o šalia sėdėję niekuo dėti turistai neturėjo, kur dėti akių.
Mielieji, jei jau keliaujate į šalį, kur alkoholis toks pigus, kad, kaip sakoma „nors kojas mazgok“, jauskite saiką, nes žmonės, esantys šalia jūsų, nenori jausti svetimos gėdos.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
