Išvažiuoti su dviem lagaminais ant ratukų buvo lengviau nei grįžti su pilnu automobiliu daiktų, bet dabar galiu pasakyt, kad grįžti buvo neramu, bet verta. Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu dėl to, ko nepadarei ir graužtis visą likusį gyvenimą. Nesugrius jūsų darbovietės emigracijoje be jūsų.
Grįžkit, nes Lietuvos darbdaviai tuoj pradės imigrantus vežtis. Po 2,5 metų jau rašau vėl lietuviškomis raidėmis, man neįdomu bambėt, kad kasininkė nesisveikina ar nesišypso. Šypsokitės patys ir kiti šypsosis jums. Nebeperku nereikalingų daiktų kaip darydavau emigracijoje, perku to, ko reikia ir tą, ką noriu. Išsigydžiau priklausomybę apsipirkinėjimams.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Duokite sau bent vienerius metus, nes visi, kurie parbėga atgal į emigraciją, tai padaro per pirmus pusę metų dažniausiai dėl to, kad nesugeba išeiti iš „atostogų“ rėžimo Lietuvoje. Nors pažįstu šeimą, kurie jau 2 kartus pirmyn atgal sulakstė su dviem vaikais ir niekas negali jų dėl to smerkti. Stebuklingo recepto nėra nei ten, nei čia.
Jei yra galimybė – įsigykite namus, įsikurkite ten, kur yra perspektyvų, nes kaip rodo kitų grįžusių patirtis, gimtasis kaimas ir močiutės paveldėtas namas gali būti ne tai, ko tikitės. Turėdami savus namus neprapulsit, kai tuo tarpu užsienyje nuomos kainos greit suės pajamas.
Kodėl verta grįžti į Lietuva? Nes čia niekada nebūsi antrarūšis ir pamirši diskriminaciją, tavęs nebeklausinės: „Where are you from?“. Kalbėsi gimtąja kalba, mėgausiesi lietuviška gamta ir vasaros bei žiemos pramogom, būsi šalia artimųjų, vaikai augs lietuviškoje aplinkoje, už automobilio draudimą mokėsi 100 eurų per metus, už vaiko darželį – 60 eurų ir ten jam rūpestinga auklytė įdės dar vieną kotletą pakartot, vaikas galės lankyti dailės/muzikos mokyklą ir, svarbiausia, užgauti Lietuvoje.
Ir dar – prisipažinsiu jums visiems dvejojantiems, kad belaidojant artimą žmogų Lietuvoje pagavau save galvojant: „Kaip gerai, kad esu čia, o ne kažkur dabar skambinėju telefonu reikšdama užuojautą ir atsiprašinėdama, kad negaliu grįžti, nes lėktuvai šiandien neskrenda“. Net ir tokiom aplinkybėm džiaugiuosi, kad esu čia su savais.
Grįžkite, jei bent kartais aplanko tokios mintys.