Buvo vasara – metų laikas, kuomet moterų sijonai ir širdys pražysta pačiomis ryškiausiomis spalvomis ir labiau nei bet kada kavos „du viename“ puodelį norisi iškeisti į „du viename“- „aistringą ir patikimą“ mylimąjį/ą. Bet apie viską nuo pradžių.
Vienatvės, o gal vasaros apakinta, užsiregistravau viename internetinių pažinčių portale ir, o varge, netrukau suprasti, kad tokios pažintys tik stiprių nervų žmonėms.
Tokiems, kurie gali iškęsti milijonus aptakių vienodų klausimų: „Gal galim susipažinti?“, „Kaip sekasi?“, „Kaip gyveni?“ „Ką veiki?“, „Kaip orelis?“, ir nepuola į ašaras, gavę panašią „įkvepiančią“ žinutę: „Labas, tu nelabai gerai atrodai, bet man tai nesvarbu. Svarbu, kad gerai gamintum ir būtum gera lovoje“.
Išsitraukiau iš kišenės šypseną ir nusprendžiau, kad visa tai bus nemokama psichologinė pamoka. Oooo, dar ir kaip buvo! Buvo „kietas“, ieškantis tokios pat „kietos“, kuris suintrigavo ir nustebino tardytojo sugebėjimais (nieko, patirtis praversianti darbo interviu).
Buvo labai „komunikabilus“, bet beveik nekalbantis per pasimatymą (kaip čia taip?). Buvo pasimetusių, prašančių priimti į savo pasaulį. Buvo atkakliai slepiančių savo nuotraukas (matyt, bijojo, kad nepamatytų žmona).
Buvo ir neslepiančių žmonos ir trijų vaikų. Buvo pažįstamas iš turistinio žygio ir sena meilė iš universiteto laikų (Bjaurybė, likimas! Taip nevykusiai pokštauti!).
Vieni dingo po trijų laiškų, kiti – po trisdešimties ir pasiūlymo susitikti, buvo ir tokių, kurie atkakliai maldavę pasimatymo, patys į jį neatėjo.
Ir kai visas šitas balaganas jau pradėjo sekinti, staiga tarp visų humoristų, romantikų ir misterių „Aš noriu – tu būk!“ („Tikiuosi, kad tu būsi visada seksuali, supratinga ir išmintinga, gerbsi mano nuomonę ir mokėsi argumentuotai apginti savąją, nebūsi užsispyrusi, ten kur nereikia ir išlaikysi savo liniją situacijoje, kai 100 proc. žinai, kad tavo pozicija atneš šeimai naudą. Taip pat reikia visada atsiminti, kad sportas – grožis!“), atsirado JIS, perdėm normalus: nedaugžodžiaujantis, tiesiai atsakinėjantis į klausimus ir su taikliu humoro jausmu.
Netrukus susitarėme susitikti. Susitikome – pamačiau, neįsimylėjau (beje, po to sužinojau, kad jis manęs neįsimylėjo taip pat).
Galvoje skausmingai stuktelėjo, kad verbalinė komunikacija sudaro tik apgailėtinus 7 proc. viso bendravimo. Deja, visi kiti 93 proc. bylojo ne jo naudai. Ypač tas erzinantis kvepalų aromatas! Toks erzinantis, kad nusprendžiau, jog antrą pasimatymą jo neištversiu.
Bet nepaisant to netikusio kvepalų ir chemijos mišinio, mes pradėjome bendrauti ir stulbinantis bendravimo lengvumas pasklido ore visiškai papirkdamas mano skeptišką dūšią.
Užliūliuota ramybės, matyt, visai netekau proto, nes išdrįsau užsiminti ir apie tuos nelemtus kvepalus. Viduje susigūžiau, tikėdamasi išvysti surūgusį žvilgsnį ir išgirsti nejaukią daug nežadančią tylą. O jis tik nusišypsojo ir tarė: „Ne bėda. Kvepalus visada galima pakeisti“.
Ir aš supratau, kad šis žmogus net iš dramblio padarys musę, o pačią niūriausią dieną padabins vaivorykšte.
Dabar aš žinau, kad man nereikia meilės iš pirmo žvilgsnio – reikia meilės milijonui žvilgsnių į priekį. Man nereikia, kad širdyje lakstytų šiurpuliukai, reikia, kad širdyje vyrautų ramybė ir tyla... kurti, ieškoti, svajoti, padėti, rasti.
Ir aš džiaugiuosi, kad šalia manęs žmogus, kuris leidžia nukreipti gyvybinę energiją gyvenimui, o ne nesibaigiančiam santykių aiškinimui. Ačiū.
P.s. Ir kai manęs klausia, ar negi netiki meile iš pirmo žvilgsnio? Sakau: „Tikiu iš tūkstantojo. Tikiu apkabinimu, tyliu išklausymu ir garuojančia ant stalo sriuba, išvirta su rūpesčiu“.
Šis pasakojimas dalyvauja lrytas.lt konkurse „pasimatymas-kurio-niekada-nepamirsiu.htm"="">pasimatymas-kurio-niekada-nepamirsiu.htm"" target="_blank">Pasimatymas, kurio niekada nepamiršiu„. Jūs taip pat papasakokite savo įsimintiniausio pasimatymo istoriją ir artėjančios Valentino dienos proga laimėkite puikų prizą!
Geriausios istorijos autoriui atiteks „Napsie“ čiužinys (160x200 cm), kurio vertė 469 eurai! Tobulas čiužinys. Taškas.
Siųskite savo istorijas ir nuotraukas apie įsimintiniausią pasimatymą, kurio metu galbūt sutikote savo gyvenimo žmogų, susižadėjote, susituokėte, drauge išgyvenote kvapą gniaužiančių akimirkų.
Pasidalinkite savo įspūdžiais ir prisiminimais, kur praleidote tą dieną, kokia nuotaika jus lydėjo. Papasakokite, kaip sekėsi organizuoti pasimatymą ar kaip kilo mintis paminėti jį būtent taip, kad nepamiršite visą gyvenimą. Būtinai pasidalinkite ir nuotraukomis!
Pasakojimų ir nuotraukų apie įsimintiniausią pasimatymą laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
