Susitikimas su buvusiuoju baigėsi ne taip, kaip svajojo: „Buvusi meilė pašiurpino“

Gaji mokyklos laikų meilė

Aš buvau tokia pati. Akis į tuos dalykus atvėrė paprastas dalykas – buvusių abiturientų susitikimas. Nevažiuodavau į juos dėl vienos paprastos priežasties – gyvename per toli nuo mano gimtojo miestelio. Bet šiemet apsisprendžiau vykti.

Dešimt metų, kai baigėme mokyklą. Buvę bendraklasiai užvertė kvietimais, parašė net klasės auklėtoja. Negalėjau atsisakyti.

Buvo ir dar viena priežastis, dėl kurios ten veržiausi, – didžioji mano praeities meilė, kurios niekaip nepajėgiau pamiršti.

Jis buvo mano bendraklasis, pradėjome draugauti paskutinėje klasėje, ir aš dėl jo tiesiog alpau. Nors dauguma mokyklinių meilių seilių nutrūksta po to, kai jaunimas išsiskirsto į kitus miestus ir pradeda ten studijuoti, mūsų santykiai tęsėsi ir toliau.

Aš išvažiavau studijuoti į Vilnių, jis neįstojo (nepadėjo net tėvų pinigai, be to, nelabai jam ir norėjosi), tad liko dirbti tėvo įmonėje.

Išsiskyrė SMS žinute

Susitikdavome retai, man grįžus atostogų, jokio santykių atšalimo nepastebėjau. Nesimatant užpildavo mane romantiškomis žinutėmis ir laiškais, susitikimai prabėgdavo kaip pasakoje... Todėl kai jis mane paliko, buvau kaip išmaudyta po šaltu dušu.

Priežastis – banali ir paprasta. Kol krimtau mokslus ir svajojau apie mudviejų bendrą ateitį, jis susidėjo su vietine mergina, mikliai „užtaisė“ jai vaiką, pasipiršo, o mane apie tai informavo tik SMS žinute. Nesiteikė net paskambinti.

Jei pasakyčiau, kad buvau sugniuždyta, tai nepasakyčiau nieko. Sureagavau jautriai ir skausmingai, išdavystė netilpo man galvoje. Krimtausi taip, kad net teko trumpam nutraukti studijas, kol išsilaižysiu žaizdas.

Galų gale viskas nusistovėjo. Baigiau mokslus, tebestudijuodama susitikau kitą vyrą, tikrą buvusiojo priešingybę. Jis buvo tylus, net, sakyčiau, drovus, neturėjo jokio užnugario, bet buvo ryžtingai nusiteikęs pasiekti visko, ką užsibrėžė.

Santykiai su vyru netenkino

Kadangi aš buvau tame sąraše ir, tiesą sakant, vengiau naujų rimtų santykių kaip ugnies, po ilgų atakų turėjau pasiduoti. Jis buvo labai atkaklus. Nors nejaučiau jam didelės aistros, tapome pora, paskui jau vyru ir žmona. Gimė sūnus.

Gyvenome visai neblogai, sutuoktinis stengėsi dėl manęs ir mudviejų vaiko, bet mintys apie buvusįjį manęs niekaip neapleido. Vis svarsčiau, kas būtų, jeigu būtų... Juk greičiausiai jis mane paliko ne todėl, kad nustojo mylėti. Tiesiog viena jo klaida tapo mūsų santykiams lemtinga, jis negalėjo palikti savo vaiko likimo valiai.

Be to, man vis atrodė, kad dabartiniuose santykiuose kažko trūksta. Jie pernelyg prėski, neromantiški, be ugnelės ir pipiriukų.

Ruošėsi susitikimui

Todėl apsisprendusi važiuoti į susitikimą pasidariau apskritai kaip nesava. Perdėtai susirūpinau savo išvaizda. Prasidėjo dietų maratonas, net apsilankiau kosmetologės kabinete, nors oda anksčiau nesiskųsdavau.

Likus mėnesiui iki susitikimo santykiai su vyru tapo įtempti. Prisimindavau senas nuoskaudas, keldavau konfliktus tuščioje vietoje, isterikuodavau. Jis pradėjo man niekuo neįtikti, ką darytų ar sakytų, viskas man buvo blogai. Žodžiu, elgiausi kaip tikra kalė.

Mano mintyse buvo tik viena – kaip aš, išdidi lyg karalienė, įplaukiu į iškilmėms išnuomotą salę, jis mane pamato, mūsų žvilgsniai susitinka ir jis supranta, ką praradęs... Tai buvo saldžios, nuodėmingos mintys, bet niekaip negalėjau jų atsikratyti.

Vyras puikiai žinojo tą seną mano istoriją, matyt nujautė, kokia mano bjauraus elgesio priežastis, bet kantriai tylėjo. Neprieštaravo ir tada, kai pamatė, kokia išsipusčiusi sėdu į mašiną, nors žinojo – puošiausi visai ne dėl jo.

Triumfo nepajuto

Galų gale pasiekiau savo kelionės tikslą. Taip, jis ten buvo. Sėdėjo prie stalo, vis dar patrauklus ir vyriškas, beveik toks pats, kokį prisimenu. Iš pradžių širdis pradėjo plakti smarkiau, bet susitvardžiau ir žengiau su juo pasisveikinti.

Pamatęs mane išsišiepė. Pasisveikino, pakštelėjo į skruostą. Pažėrė kelis komplimentus. Tikėjausi jausmų fontano, tikėjausi kažko nepaprasto, bet to nepajutau.

Po to, kai susėdome ir baigėsi oficialioji dalis – sveikinimai buvusiai auklėtojai, prisiminimai apie mokyklą, atmosfera tapo laisvesnė, visi prie staliukų susibūrė į mažas grupeles ir pradėjo bendrauti tarpusavyje.

Jis prisėdo greta. Žvelgė susižavėjimo kupinomis akimis, lygiai kaip ir tikėjausi, bet laukto pasitenkinimo ir triumfo pojūčio man tai nesuteikė.

Buvusi meilė pašiurpino

Visas mūsų pokalbis buvo žaidimas į vienus vartus. Net nepaklausė, kaip man sekasi, kalbėjo tik apie save pagardindamas kalbą riebiais keiksmažodžiais. Švaistėsi pagyromis apie tai, kiek uždirba, kokia prašmatnia mašina važinėja.

Apie buvusią žmoną, tą merginą, dėl kurios mane paliko, o paskui su ja išsiskyrė, jis kalbėjo vien blogus dalykus. Dar šiek tiek įkalęs girtu balsu, kvailai kikendamas prisipažino, kad alimentų moka kapeikas, nes jo advokatai viską tinkamai sutvarkė.

Su pasididžiavimu dėstė, kaip jo buvusiai po skyrybų atiteko didelė riebi špyga. Prisipažino ir nebendraująs su savo vaiku. Nė sykio nepavadino savo sūnaus vardu. Sakė „jis“ arba „šitas“.

Šiurpau jo klausydama. Tik vėliau supratau, kad iš esmės jis nepasikeitė. Ir mums esant kartu jo kalbos maniera buvo tokia pati. Ir požiūris į vaikus. Ne kartą yra minėjęs, kad nenori turėti vaikų. Tik aš, apakinta meilės, to nepastebėdavau.

Kai dar šiek tiek išgėrė, turbūt dėl drąsos, be jokių skrupulų uždėjo ranką man ant kelio ir net įžūliai pabandė palįsti po sijonu. Elgėsi taip, tarsi tebebūčiau jo. Regis, net nesuabejojo, kad vėl pamačiusi jį, tokį turtingą veislinį patiną, virsiu su juo į lovą. Ir visiškai nesvarbu, kad nesimatėme dešimt metų.

Tai buvo paskutinis lašas. Nusimečiau jo delną ir persėdau prie kito staliuko. Daugiau tą vakarą nebendravome, akies krašteliu mačiau, kaip svyrinėdamas klaidžioja po salę ir plekšnoja per sėdynę jaunutes padavėjas.

Kitą dieną grįžusi į namus jaučiausi kalta ir ištuštėjusi. Vyras laukė manęs. Pasisveikinome, apsikabinau ir jis tvirtai suspaudė mane glėbyje. Tik tada pajutau, kad viskas mano gyvenime yra gerai, o aš, kvaiša, nemokėjau to įvertinti.

Nusprendžiau visam laikui užtrenkti duris į praeitį ir galų gale pradėti gyventi be minčių apie tai, kas būtų, jei...

Supratau, kad subrendau. Kad mano fantazijas buvo užvaldęs idealizuotas buvusiojo paveikslas. Tiesą sakant, jis nelabai pasikeitė. Tai aš pasikeičiau ir pažvelgiau į viską kitomis, suaugusios moters, akimis.

Pasidalinkite savo įspūdžiais ir prisiminimais, kur praleidote tą dieną, kokia nuotaika jus lydėjo. Papasakokite, kaip sekėsi organizuoti pasimatymą ar kaip kilo mintis paminėti jį būtent taip, kad nepamiršite visą gyvenimą. Būtinai pasidalinkite ir nuotraukomis!