Svarbu save stebėti
Homo Sapiens – protingas žmogus. Tai mes visi – nuostabios, žalios planetos – Žemės gyventojai. Tačiau ar visada mes pateisiname protingo žmogaus vardą?
Racionalus (lot. Rationalis, protingas) elgesys – viena iš įtakingiausių būsimų įvykių determinančių, kuri gali nulemti mūsų gyvenimą, padaryti jį harmoningą, teikiantį pasitenkinimą ir gyvenimo džiaugsmą, arba, atvirkščiai, stokojant racionalumo – sunkų ar nepakenčiamą.
Racionalumas – individo savybė mąstyti ir veikti vadovaujantis protu, tikslingai, efektyviai išnaudojant aplinkybes ir išteklius, įvertinant galimybes ir pasekmes.
Racionalumas būtinas ne tik mąstymui, veiksmams, bet ir mūsų kalbai, tarpusavio bendravimui. Tik aiškiai išsakius savo lūkesčius ir pageidavimus galima tikėtis, kad kitas mus supras.
Racionaliam elgesiui ugdyti labai svarbi savisteba – savo paties psichinių reiškinių ir veiksmų stebėjimas. Tai procesas, kurio metu mes tarsi iš šalies žvelgiame į savo vidinį pasaulį, stebime savo mintis, jausmus, norus, ketinimus ir elgesį.
Savistebos rezultatai gali būti įvairūs: džiuginantys ar skausmingi. Kuo ilgiau mes save stebėsime ir koreguosime savo psichinius procesus ir fizinius veiksmus, tuo bus geresni rezultatai. Kai kurie žmonės vengia šios veiklos. Vietoj to, jie veltui švaisto brangų laiką – žiūri visas televizijos laidas iš eilės.
Tuo tarpu kiti, bėgdami nuo savęs, ima piktnaudžiauti nikotinu, alkoholiu ar net narkotikais ir tokiu būdu žaloja savo sveikatą. Kaip sakė Dalai Lama, tokie žmonės aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jie aukoja pinigus, kad atstatytų sveikatą. O tada būna taip susirūpinę dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Tokie žmonės negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jie gyvena taip, lyg nebūtų gyvenę.
Susiję straipsniai
Balansas svarbus ir santuokoje
Žmoguje yra tarsi du protai – racionalusis ir emocinis. Paprastai jie veikia persipindami tarpusavyje ir darniai sąveikaudami: emocijos siunčia signalus ir informaciją racionaliajam protui. Pastarasis jas patobulina, o kartais tą emocijų informaciją jis atmeta. Tokiu būdu, jausmai yra svarbūs protui, o protas jausmams.
Blogai, kada nugali jausmai. Tokie asmenys labai patogus taikinys sukčiams, kurie paveikia žmogaus emocijas ir išvilioja dideles pinigų sumas. Anksčiau panašią metodiką naudojo gatvių prekeiviai ir prekes platinančių firmų atstovai, kurie prie praeivio prikibdavo kaip vantos lapas prie užpakalio. Tokia situacija dažnai pasitaiko ir renkantis sutuoktinį, kuomet neretai jausmai (aistra, susižavėjimas) sutapatinami su meile. Emocijų ir racionalaus proto balansas taip pat labai svarbus ir vedybiniame gyvenime.
Labai daug neracionalaus elgesio pavyzdžių galima pateikti iš mūsų civilizacijos istorijos: karai, netolygus gamtinių resursų paskirstymas, aplinkos tarša ir t.t. Čia bus kalbama ne apie tai, o apie atskiro individo ir mūsų valdininkų neracionalią mąstyseną ir elgesį.
Tokio elgesio pavyzdžių galima būtų pateikti begalę. Jo pasekmės būna įvairios: materialiniai nuostoliai, sveikatos sutrikimai ir kt.
Neracionalus požiūris į pinigus
Daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus subyrėjo „blogio“ imperija. Lietuva atgavo Nepriklausomybę ir įsivedė savo valiutą – litą. Tačiau nemaža dalis lietuvių laukė stebuklo. Bankuose ar namuose jie laikė tūkstančius rublių ir nepagalvojo, kad šie taps beverčiai.
Racionaliai mąstantys žmonės juos iškeitė į JAV dolerius, pirko automobilius ar nekilnojamą turtą. Tuo tarpu tie, kurie „miegojo“, už prarastas santaupas vėliau tegavo tik menką kompensaciją visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Galima pateikti ir atvirkščią pavyzdį.
Šiuo metu bankuose kai kurie gyventojai turi sukaupę stambias pinigų sumas. Nemaža indėlininkų dalis – solidaus amžiaus žmonės. Nežinau, ar jie labai gerai gyvena, puikiai maitinasi, žmoniškai pailsi vasarą, ar galvoja apie racionalų pinigų naudojimą.
Pinigai – tik priemonė, kuri suteikia sąlygas žmogui gyventi čia ir dabar. Laikyti juos ne apyvartoje neracionalu, nuostolinga. Žinoma, kažkokia suma nenumatytiems atvejams turėtų būti ir atsargoje.
Manau, kad klausimą apie šias įšaldytas lėšas vertėtų adresuoti valstybės vadovams: ar valdžios vyrai ir moterys nemano, kad užsieniečiams priklausančiuose komerciniuose bankuose sukaupti milijardai eurų galėtų atnešti naudos valstybei? Tik nepagalvokite, kad siūloma jas nusavinti, kaip būdavo kartais daroma sovietmečiu.
Sakoma, kad sveikata – brangiausias žmogaus turtas, tačiau ir šioje srityje neracionalus kai kurių piliečių elgesys stebimas kiekviename žingsnyje.
Žaloja sveikatą
Neretas pilietis ar pilietė daro viską, kad jo ar jos sveikata būtų prasta. Šiuo metu plinta virusinės ligos, pirmoje eilėje gripas. Žmogus peršalo ar užsikrėtė virusu, pakilo temperatūra, skauda gerklę, jis kosėja.
Virusinės ligos plinta oro lašeliniu būdu: kalbant, kosėjant, čiaudint. Toks ligonis privalo gulėti. O kaip elgiasi daugelis piliečių? Jie eina į gatvę, į parduotuvę, polikliniką ar net į darbą ir tokiu būdu platina infekciją.
Kam teko lankytis Japonijoje, turbūt matė, jog ten virusinių infekcijų sezono metu visi vaikšto su medicininėmis kaukėmis ant veido. Pavojingas ne virusinis susirgimas, o jo komplikacijos: bronchų, plaučių, galvos smegenų dangalų ir širdies raumens uždegimas gali išsivystyti dėl neracionalaus elgesio ir netinkamo gydymo. Jeigu organizmo imunitetas geras ir tinkamai laikomasi režimo, gripas lengvai įveikiamas.
Sveikatą nulemia dantys
Mūsų sveikata labai priklauso nuo dantų būsenos, nuo to, kaip racionaliai mes juos prižiūrime. Ne paslaptis, kad šiuo metu net mokyklinio amžiaus vaikų dantys labai prasti. Tai – apsileidimo, blogos dantų priežiūros ir netinkamos mitybos rezultatai. Tas apsileidimas vėliau būna ne tik labai skausmingas, bet ir brangiai kainuoja.
Šiais laikais yra daugybė modernių, patogių priemonių dantims prižiūrėti: šepetukai dantims ir tarpdančiams, pastos, skalavimo skysčiai. Reikia tik netingėti ir reguliariai skirti pakankamai laiko šiai procedūrai – ne mažiau 2 minučių laiko ryte ir vakare, o po kiekvieno valgio išvalyti tarpdančius ir praskalauti burną.
Daugelis nežino, kad neužtenka tik dantis valyti. Labai svarbus ir dantenų masažas šepetėliu arba pirštais. Dantenose yra dantų nervai ir kraujagyslės. Būtina periodiškai (kartą per metus) kreiptis į odontologą, kad pašalintų dantų akmenis. Jeigu reguliariai masažuosite dantenas ir šalinsite akmenis, išvengsite dantenų ligų. Masažas labai naudingas ne tik dantenoms, bet ir kitiems organams.
Vartojame per daug vaistų
Itin daug neracionalumo pasitaiko vartojant vaistus. Pirmoje eilėje – antipiretikus (mažinančius temperatūrą). Aukšta kūno temperatūra yra teigiama mūsų organizmo reakcija– viena iš organizmo priemonių apsiginti nuo infekcijos.
Pakilus temperatūrai, greičiau įveikiama liga, nes aukštoje temperatūroje sutrinka mikroorganizmų – ligų sukėlėjų gyvybinė veikla. Jie prisitaikę gyventi +36,6 laipsnių aplinkoje. Vartodami antipiretikus mes slopiname organizmo natūralias apsigynimo nuo ligos jėgas.
Mažinti reikia tik labai aukštą (39 ir daugiau) kūno temperatūrą, kuri žalinga galvos smegenims. Šiame interneto amžiuje itin paplito savigyda. Žmonės prisiskaitę apie ligas ir vaistus neretai ir klaidinančios informacijos, ima gydytis patys. Jie ignoruoja pagrindinę taisyklę – vartoti tik tuos receptinius vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas. Jeigu galima išsiversti be cheminių vaistų – geriau jų nevartoti.
Savigydos rezultatai dažnai būna nepalankūs ne tik pačiam besigydančiam, bet ir visuomenei. Antibiotikų atradimas praeito šimtmečio viduryje padarė perversmą medicinoje, tačiau dabar daug mikroorganizmų jau tapo atsparūs antibiotikams.
Štai neseniai JAV Nevados valstijoje mirė moteris, kurią pražudė infekcija, atspari visiems šiuolaikiniams antibiotikams. Tai – nemokšiško, neracionalaus antibiotikų vartojimo, tiksliau – savigydos rezultatas.
Per mažai dėmesio judėjimui
Apie racionalią mitybą jau buvo rašyta anksčiau, todėl čia tenka tik pridurti, jog mityboje reikia vadovautis šiais principais: valgyti tą produktą, kurio norisi, vartoti įvairų pilnavertį maistą ir nepersivalgyti. Paskutiniam reikalavimui daugelis nusižengia. Dėl to jie be reikalo apkrauna virškinamąjį traktą, augina viršsvorį, šlakais užteršia organizmą ir veltui švaisto energetinius resursus, nes perteklinio maisto suvirškinimui reikia daug energijos.
Neretas pilietis neracionaliai vertina ir judėjimą. Judėjimas (fizkultūra) – gyvybės šaltinis. Pasaulis gyvena judesyje. Pradedant atomais ir molekulėmis, kurie sudaro mūsų kūną bei visas medžiagas ir baigiant kosmosu. Žmogaus organizmas neišvengiamai sensta, susidėvi, tačiau nedaugelis supranta, kad racionaliai elgiantis tą procesą galima sulėtinti.
Yra du svarbiausi mūsų organai, kurie ypač reikalauja judesio – tai širdis, amžinasis mūsų organizmo variklis ir stuburas – mūsų kūną laikantis „stiebas,“ kurio kanale yra svarbūs nervų takai. Būtina palaipsniui didinant krūvį, reguliariai, racionaliai treniruoti širdies raumenį ir mankštinti stuburą.
Tačiau tam reikia kiekvieną dieną skirti laiko, kurio žmogus ne visada suranda (o gal neturi valios?), nes jis mano, jog tai smulkmena. Labai reikšminga pastaba vyrams. Sportuojant, ne tik stiprėja, tampa ištvermingesni raumenys.
Sportas skatina Androgenų (vyriškų lytinių hormonų), Endorfinų (taip vadinamų džiaugsmo hormonų) ir kitų medžiagų gamybą. Dabar įsivaizduokime du vyrus, kurie prieš keletą metų įžengė į devintą dešimtį. Vienas iš jų gyveno ignoruodamas mūsų čia minėtus racionalumo principus, nes nieko apie tai nežinojo arba jam trūko valios ir ryžto. Jis sunkiai vaikšto sulinkęs nuo gyvenimo naštos. Kartais paskauda širdelę, sąnarius be to ir prostatos problemos dažnai neramina, fizinis krūvis nepakeliamas, o lovos reikalai jau seniai pamiršti.
Tuo tarpu jo bendraamžis, kuris racionaliai maitinosi ir sistemingai sportavo, eina tiesus kaip gerai ištreniruotas karys. Keliauti su 30-ties kg kuprine ant pečių jam vieni juokai, dviračiu kiekvieną dieną nuvažiuoja kelias dešimtis kilometrų, o lenktyniauti gali ir su jaunuoliais. Jis gyvena normalų, visavertį gyvenimą, tarsi būtų keturiasdešimtmetis. Matyt, tai tinka ne tik vyrams, bet ir moterims.
Racionaliai reikia judėti ne tik savo kojomis, bet ir automobiliu. Apie kai kurių lietuvių vairuotojų „racionalų“ automobilio vairavimą galima būtų daug prirašyti, tačiau neverta gaišti laiko, nes pavyzdžius visi matome gatvėse ir autostradose.
Susidaro toks vaizdas, kad kai kurie vairuotojai skuba į aną pasaulį arba, geriausiu atveju – į invalido vežimėlį. Teisybės dėlei verta pridurti, kad padėtis palaipsniui gerėja, nes tautiečiai grįžta iš užsienio. Ten jie įpranta vairuoti kultūringai, racionaliai.
Neracionalumas ir valdžioje
Neracionalių mūsų valdžios ir valdininkų darbų galima būtų išvardyti tiek, kad nepavyktų surašyti net į jaučio odą. Mūsų garbusis Seimas neretai priima tokius įstatymus, kuriuos jau sekančią dieną tenka taisyti. Aukštus postus užimantiems asmenims būtinas ne tik racionalumas, bet taip pat padorumas ir aukšta moralė.
Deja, kaip parodė pastarieji skandalai, šios savybės kai kam svetimos. Tačiau čia tik pasekmė. Pradėti reikėtų nuo savęs. Lietuvos Seimas – mūsų piliečių, kurie dalyvauja rinkimuose, veiklos rezultatas. Pirmoje eilėje tos piliečių dalies, kuri nesugeba racionaliai mąstyti. Jie vadovaujasi emocijomis, o ne racionaliu protu, todėl patiki gražiais, nerealiais pažadais ir išrenka tokį Seimą, kuris dažnai „iškepa“ neracionalius įstatymus.
Nauja valdžia dar tik pradėjo darbą, todėl sunku spręsti apie jos racionalumą. Tiksliausias jos veiklos indikatorius bus tada, kada sumažės: balsavimas kojomis ir socialinė atskirtis. Palaukime...
Tuo tarpu neracionalaus (per švelniai pasakyta) mūsų valdininkų poelgio etalonu galima būtų laikyti medžių iškirtimą Gedimino pilies kalno šlaituose. Kitas „racionaliai“ mąstančių valdininkų veiklos rezultatas stūkso ant Šeškinės kalno šalia Akropolio. Tai – nacionalinio stadiono griaučiai, kurie, matyt, įeis į mūsų istoriją...
Blogai, kuomet užmirštama lietuvių patarlė: devynis kartus pamatuok, o dešimtą kirpk. Žmogus, nesvarbu, kas jis bebūtų – paprastas pilietis, įstatymų leidėjas ar valdininkas, privalo šios racionalumo taisyklės laikytis. Priešingu atveju tenka lipti ir lipti ant to pačio grėblio. Tai visiškai nesiderina su garbingu Homo sapiens vardu. Neklystančių žmonių nėra, tačiau klaidas reikia pripažinti, jas analizuoti, ištaisyti ir nekartoti.