Daugelis jų visa gerkle plyšavo: „Sugrąžint mirties bausmę!“, „Mes dirbam už tuos bjaurybes, kai jie tuo tarpu skaniai valgo ir šiltai miega iš mūsų sunkiai uždirbtų pinigų!“, „Pasielgt su jais lygiai taip pat, kaip jie pasielgė su savo aukomis!“.
Daugumai protingų ir išsilavinusių, humaniškų žmonių aišku, kodėl mirties bausmė nieko neišspręstų, o tik paskatintų nusikalstamumą.
Pirma, joks humaniškai auklėtas žmogus, kas šiais laikais yra daroma mūsų visuomenėje, nenorėtų kitam žmogui atimti gyvybės, taigi, kaži ar atsirastų žmonių, kurie ryžtųsi rinktis budelio profesiją (žinoma, už didelius pinigus kai kurie gali padaryti bet ką, tačiau tuomet mokesčių mokėtojams vietoj kalinių tektų išlaikyt budelius).
Antra, pasitaiko, kad žmogų nuteisia už nusikaltimą, kurio jis nepadarė. Įsivaizduokite, koks skausmas laukia artimųjų, kai mirties bausmė įvykdoma mylimam vyrui, dukrai ar tėvui..! Lietuvą ne tik aplanko dar viena nelaimė, bet dar ir visuomenė ima degraduoti ir grįžti į viduramžius, kai nekaltą žmogų kankindavo ir pasmerkdavo myriop vien už tai, kad pavydus kaimynas jį apskundė.
Tuomet ką daryti su nusikaltėliais, kad jie ne tik suprastų savo klaidas ir pasitaisytų, bet ir nebūtų visuomenės išlaikytiniai? Be to, dauguma žino, kokios sąlygos kalėjimuose. Žmonės iš ten dažnai išeina ne pasitaisę, bet sugadinti dar labiau.
O kodėl gi įprastos kalėjimo aplinkos neiškeisti į... fermą? Tegu kalintieji patys užsiaugina sau maisto ir medžiagos drabužiams, o produktų perteklių būtų galima atiduoti sunkiau besiverčiantiems žmonėms, darželių, mokyklų valgykloms.
Žinoma, dauguma tuoj ims skalambyti: „Kiek pinigų atsieis toks projektas! Ir vėl kentės mokesčių mokėtojų piniginė!“.
Tačiau kiek Lietuvoje nenaudojamų žemės sklypų, priklausančių valstybei? Kodėl kelių iš jų nepanaudojus tokiam tikslui? Žinoma, kalėjimo-fermos statybos kainuotų, tačiau tikrai atsipirktų.
Na, o agurkėlius ir morkytes net šimtametės kaimo močiutės sugeba užsiaugint, visai nebūtina jų auginimui ir sodinimui skirt kokių įmantrių lėšų, nebent sėkloms ir kelioms knygoms apie daržininkystę, dar prižiūrėtojams, kurie prižiūrėtų, kad laukuose būtų darbuojamasi.
Tegu pakeliaklūpsčiauja lysvėse kaliniai-daržininkai sodindami sėklas, purendami žemę ir nurinkdami derlių.
Tačiau įkalinimo įstaigų pagrindinis tikslas – padėti žmonėms pasitaisyti, suvokti savo klaidas ir padėti grįžti į gyvenimą.
Tokie kalėjimai-fermos, kuriuose virte virtų darbas laukuose ar su gyvūnais tikrai padėtų žmonėms. Po darbų laukuose daugelis kalinių taip pat nebebūtų tokie, kokie buvo. Jie būtų pavargę, nebeturėtų jėgų vienas kitą engti.
Daliai toks alinantis darbas būtų pati baisiausia bausmė už nuodėmes, o daliai gal kaip tik tai būtų tikėjimas naujo gyvenimo pradžia, vilties sugrįžimas ir pasitaisymas..?
Atsimerki.blogspot.lt
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
