Aš, ratuotas riteris, savo parketiniu keturračiu (vertimas į lietuvių kalbą – neįgalus judantis vežimėliu) į žolę šiukštu negaliu, nes įsėsiu. Lauke tamsu, lynoja. Žmonių aplink nėra. Automobilių aikštelė pilna transporto priemonių, bet vairuotojų nėra.
Lieka vienintelė išeitis – skambinti į pagalbos centrą kaip ne kartą patarė policijos atstovai.
Paskambinu. Dama mielu balsu išklauso problemą ir bando apibrėžti įvykio vietą, į kurią turėtų atvykti ekipažas. Namo numerio nežinau, tačiau greitai kartu atrandame adresą. Kiek sunerimau, kai dama paklausė, ar čia Valakampiai. Sakau damai: „Ponia, veiksmo vieta Kaune, ne Vilniuje, Valakampiuose“. Padėkoju ir laukiu.
„Nusifotkinu“ stovintį „mersedesą“. Tiesa šonu, numerių nematau, nes užstatęs šonu nuvažiavimą. Tebūnie, laukiu. Veiksmo vietoje pasirodo gražus žmogus (moteriškos lyties), kuris supratęs situacijos esmę ir išgirdęs, kad jau iškviečiau policiją, pagiria mane už sąmoningumą ir nueina. Ir grįžta su „merso“ rakteliais... Patraukia jį į šoną ir sako, kad nėra čia ko pykti, jau galima nuvažiuoti nuo kelkraščio.
Sakau: „Ačiū, policija jau iškviesta, „nusifotkinau“ situaciją.“ Gražus žmogus man atsako, kad nuotraukos šiais laikas – ne įrodymas ir mes bičiuliškai palinkėję gero vakaro išsiskiriame.
Tiksliau, gražus žmogus nukulniuoja, o aš laukiu policijos. Juk „prisidaviau“, neišvažiuosi gi taip neatsakingai. Galų gale man į pagalbą skuba policijos ekipažas.
Iš šalies gali pamanyti, kad jie – tikri „low rider`iai“. Važiuoja lėtai ir išdidžiai. Po kelių minučių jie antrą kartą pravažiuoja atgal net neužsukę į aikštelę. Ir vėl išdidžiai ir lėtai.
Nelieka nieko kito, kaip pasitraukti iš įvykio vietos ir mauti namo. Įsėdęs į automobilį randu praleistą skambutį iš nežinomo numerio. Paskambinu – pasirodo policijos ekipažas manęs ieškojo. Pareigūnas, pasitikslinęs, ar aš kviečiau, pareiškia, kad jie atvykę į įvykio vietą nieko nerado, todėl išvyko.
Aš mintyse dar mojuoju pro šalį pravažiuojančiam ekipažui. Pareigūnas priduria, kad jie gavo įvykio vietos adresą. Pagaliau tampa aišku, kad pareigūnus pasiuntė ne ten. Tuomet padėkojau jiems už rūpestį, atsiprašiau, jog sutrukdžiau, pažadėjau daugiau to nedaryti.
Moralas – mūsuose visa sistema nuo A iki Z – kaip kreivų veidrodžių karalystėje. Jokio tiesaus kampo, aiškios linijos, tvirtos pozicijos ir nieko, kad norėtųsi gyventi čia, šioje valstybėje, šiame mieste. Visur veikia elementarus dėsnis – kas stipresnis tas ir teisus.
Todėl man čia pat pasidaro geriau (žinojimas turi raminamo poveikio) ir piktdžiugiškai pats sau pasižadu ir toliau kur tik galiu slėpti mokesčius, apgaudinėti valstybę ir vogti iš jos, siekti naudos sau „gražių žmonių“, gyvenančių greta manęs, sąskaita.
Galiu išdidžiai pasakyti sau ir kitiems – esu parazitas. Ir būsiu. Nes mūsuose arba tu, arba tave.
***
Kauno apskrities VPK Komunikacijos poskyrius primena, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150 str. 10 d. numatoma, jog draudžiama stovėti transporto priemonei ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 2 d. už šį KET pažeidimą gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų.
„Pastebėjus daromus pažeidimus, nedelsiant informuokite policijos pareigūnus. Jei kliūtis kelyje pasišalina iki atvykstant policijos pareigūnams, būtinai užfiksuokite pažeidimo tikslų laiką, vietą, automobilio markę ir jo valstybinius numerius.
Apie pažeidimą tuomet taip pat bus galima informuoti naudojantis elektroninių policijos paslaugų tinklapiu www.epolicija.lt.
Siekiant ateityje išvengti tokių situacijų, rekomenduojama kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Eismo saugumo komisiją dėl papildomo kelio ženklinimo reikiamoje vietoje“, – komentuoja Kauno apskrities VPK atstovai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
