Antra savo istorija vyras atvirai pasakojo, kaip bandė gelbėti savo byrančią santuoką. Tačiau žmonos širdies palenkti nepavyko. Jam mylimoji policiją kvietė net šešis kartus, kol galiausiai jam buvo uždrausta artintis prie savų namų.
Šįkart užsienyje gyvenantis vyras parašė, kaip jis gyvena dabar. Istorijos atomazga – netikėta.
Kreipėsi į advokatus
Kad ir kaip man buvo sunku, man teko ieškotis advokato. Aš įsivaizduoju, ką jie apie mane pagalvojo – emigrantas, turintis rūpesčių su policija, neturintis kur gyventi, net rūbų normaliu neturi, atbėgo prašyti pagalbos....
Pasidomėjau, kiek kainuos jų paslaugos. Už vieną valandą advokatas ima 250 svaru plius PVM. Vien preliminarus posėdis, kuriame tereikės pasakyti savo vardą ir pavardę, sutikti su kaltinimu ar ne – dar papildomai 250 svarų. Kitas posėdis – dar 500...
Advokatas pasidomėjo, kiek uždirbu. Pasak jo, jei labai mažai, valstybė gali finansuoti teisinę pagalbą, bet kadangi mano atlyginimas buvo didesnis, jokių vilčių į jokią pagalbą nebeturėjau.
Kažkaip atsitiktinai advokatas užsiminė, kad reikia pabandyti paskutinę viltį – užpildyti prašymą suteikti teisinę pagalbą – vardan teisingumo... Pasirodo, yra tokia išimtis, taikoma išskirtinais atvejais.
Kai jie gavo atsakymą, kad suteikiama teisinė pagalba vardan teisingumo, jiems patiems buvo netikėta. Aš abejoju, ar jie kada buvo matę žmogų, kuriam suteikiama tokia pagalba.
Kažkokiam emigrantui, kuris įtariamas skriaudžiantis žmoną, kažkodėl Anglijos mokesčių mokėtojai nutarė padengti visas išlaidas.
Galėjau samdyti ką tik noriu, nors ir brangiausius advokatus, ekspertus – viskas bus apmokėta.
Advokatams pasidarė labai įtartina, kas čia vyksta? Ko policijos stoties vadovas lakstė į kamerą su puodeliu kavos? Advokatės buvo protingesnės, matėsi akyse žiburiukai ir šypsenėles...
Jie ir manęs klausinėjo, kuo aš dirbu. Kuo gi daugiau dirbs emigrantas – naktimis dirbu vairuotoju. Juodadarbis...
Palaikė striptizo šokėju
Nutariau pakeisti gyvenamąją vietą. Ilgai galvojau, su kuo aš norėčiau gyventi? Apsigyvenau su jaunais emigrantais, kurie net nemoka kalbėti angliškai.
Vieną vakarą ir jiems įdomu pasidarė, pradėjo kamantinėti mane savo laužyta anglu kalba. Jie smalsavo, kaip čia yra, kad aš nei dirbu, nei nedirbu – išeinu naktį velniai žino kur, dienomis laisvas kaip paukštis.
Aš galvojau – pasakyti jiems teisybę ar pajuokauti? Pasakiau, kad esu slaptas agentas. Mano darbo tikslas – kad žmonės būtų saugesni, ramiau miegotų mamytės su vaikučiais.
Tie nelabai suprato ir nelabai patikėjo. Sakė, kad aš turbūt šoku striptizą naktimis, nes esu labai atletiško kūno sudėjimo.
Striptizas tai striptizas, pagalvojau, ką aš galiu pakeisti, jei žmonės taip galvoja?
Tik keista ir nejauku buvo, nes pradėjo rinktis jaunos studentės į namą, kuriame gyvenu. Neva, nagus tvarkosi, kavą geria, ir vis užsimindavo įdomumo dėlei, kiek kainuoja šokis?
Tapo bažnyčios sodininku
Šalia namų yra bažnytėlė, mažai benaudojama, ten kelis kartus per savaitę renkasi pensininkai, turi kelis kompiuterius, interneto ryšį.
Pamačiau, kad bažnyčios sodas yra labai apleistas, todėl pasisiūliau, gal jiems reikia sodininko žolę pjauti, ravėti, sodinti gėlytes?
Ką veiksi visą dieną, juk negali artintis prie namų?
Kai jie apsidžiaugė, viena moteris pasakė, kad jos malda buvo išklausyta ir jiems atsiuntė sodininką.
Aš šypsodamasis atsakiau, kad žinau vardą to, kuris išgirdo jos maldą...
Bažnytėlė turi rūsį, kambariuką, kur sudėti visi įrankiai. Ir toks sutapimas keistas, kad ši patalpa yra kaip tik po kambariu, kuriame yra kompiuteriai su interneto ryšiu.
Taip aš pradėjau tvarkyti jų sodą. Tiesą pasakius, buvo ir linksma, ir juokinga. Įsivaizduokite jūs patys, koks sutapimas!
Dažniausiai koks pensininkas padeda bažnyčiai, o čia – toks amžiumi ir sudėjimu panašus į Brada Pittą pjauna žolytę visą dieną. Su marškinėliais, šortukais prie bažnyčios... Žinote, kaip Anglijoje visiems smalsu?
Pastebėjau, kad mamytės anksčiau vaikščiodavo aplinkui bažnyčią. Bet tik man pradėjus darbuotis sode – tuoj eina per bažnyčios kiemą ir negali normaliai praeiti, tai pakalbina, tai pasako ką.
Ir vis pagalvodavau: „Kam joms reikalingi vyrai?“
Tikrai ne tam, kad gertų ar rūkytų, ar smurtautų prieš moteris ir vaikus, už save silpnesnius. Ne tam, kaip jūs manote, – meilei ir nuotykiams, erotikai ir egzotikai. Aš manau, vyrai reikalingi užtikrinti, kad jūs, damos, ramiai su vaikučiais miegotumėte naktį.
Keista, tik kai pagalvoju, kad mes visi turime paslapčių. Vieni naudojasi ir dengiasi paslaptimis vardan savęs, savo egoistiškų poreikių ir kūniškų malonumų, kiti naudojasi ir dengiasi paslaptimis dėl kitų saugumo ir gerovės.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
