Dieną prieš Velykas ir aš pasinaudojau šios kasos paslaugomis. Mano mažylis pakeliui – pilvukas nemažas, todėl ilgiau pastovėjus pradeda kankinti nugaros skausmai.
Atėjus į šią kasą, kaip bebūtų keista, nestovėjo senjorai. Prieš mane buvo viena mamytė su vaikiuku. Pradėjus krautis prekes prie kasos, už nugaros atsistojo tėvelis su vaikučiu. Jo iškarto buvau užpulta – pakeltu balso tonu jis manęs paklausė, ką veikiu šioje kasoje. Atsakiau, kad laukiu savo eilės.
„Kur tavo mažylis?“ – dėbtelėjo man jis. Aš atsisukau ir parodžiau pilvuką, tačiau to jam buvo ne gana.
„Čia kasa ne nėščiosioms, bet tėvams su mažyliais“, – pasakė jis šiurkščiu ir pakeltu balso tonu.
Nusprendžiau nesivelti į konfliktą, bet sulaukus savo eilės paprašiau pardavėjos paaiškinti šiam ponui, kas šioje kasoje gali stovėti.
Tuo metu atėjo to vyro žmona ir jis lyg niekur nieko atsakė: „Aš tik paklausiau“. Pardavėja, matydama mano drebančias rankas, su manimi palaikė pokalbį. Jos, vargšės, ne tiek prisiklauso per dienas. Kasininkė leido suprasti, kad ir aš nekreipčiau dėmesio – matosi, kad nestabilios psichikos žmogus. Vieni kitiems palinkėjom gražių švenčių.
Tačiau aš buvau šokiruota šios situacijos. Atrodo, vyras, turintis šeimą, vaiką, drįsta kelti balsą prieš nepažįstamas besilaukiančias mamas... Suprasčiau situaciją, jei vaikas būtų neramus, verktų. Tuomet ne tik specialioje kasoje užleisčiau, bet ir paprastoje.
Mano patirtis parodo, kad visuomenė nėra tolerantiška. Tokios situacijos parodo, koks žmonių mentalitetas ir pagarba besilaukiančiai moteriai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
