Deja, nors dirbame už keturis, bet algą mums moka kaip vienam darbuotojui – minimumą. Jei viena darbuotoja išeina atostogauti, kitoms tenka dirbti nuo 7 val. ryto iki 21.30 val. vakaro.
Niekas už tai papildomai nemoka. Kuriai nors kolegei susirgus, būna tragedija, nes krūvį tenka atlaikyti likusiems darbuotojams.
Nepasiskųsi
Tačiau darbe stengiamės visos sutarti, tik pasiguodžiame viena kitai, ir viskas. Vadovė dėl mūsų nelabai stengiasi, nes, matyt, pati bijo dėl savo darbo vietos. Taip kad iš vadovės naudos jokios.
Kai trūksta kantrybė, atvažiuoja regioninė valdžia, bet jos galutinė išvada visada būna tokia: „Nepatinka – galit būti laisvos.“
Jei vienas ir parodys iniciatyvą, tai nieko nepakeis. Tyliai visos pakalba, o kai reikia išsakyti nuomonę – tyli, bijo būti atleistos. Prekyba yra tokia vieta, kur tave gali taip sudirbti, kad nežinosi, už ką atleido, kada ką padarei ne taip.
Sąlygos kelia pyktį
Dėl didelio krūvio pavargstame labai, todėl žmonėms šypsotis tikrai nebesinori. Gal kada pikčiau pirkėjui ir atsakome, bet tik dėl to, kad nebėra jėgų taip dirbti.
Mūsų atlyginimas neatskaičius mokesčių – 410 eurų. Kaip ir normalu būtų, jei dirbtume tik kasininkės ar salės darbuotojos darbą. Bet kai dar prisideda valytojos, taromato prižiūrėtojos... Juk tai atskiri etatai, bent jau aš taip manau.
Ir tokia padėtis ne tik vieno prekybos tinklo parduotuvėje.
Kada pasikeis požiūris į prekybos darbuotojus?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
