Pamatęs, kas sėdasi prie vilkiko vairo, net išsižiojo – būgštavimai pasitvirtino

Šį straipsnelį rašau neturėdamas jokių asmeninių interesų. Nė vienas iš mano šeimos narių nedirba nė vienoje Lietuvos draudimo kompanijoje. Todėl užtarti draudimo kompanijas neturiu jokio asmeninio intereso. Esu pusamžis tolimųjų reisų vairuotojas. [[ge:lrytas:lrytas:943213]][[ge:lrytas:lrytas:870402]][[ge:lrytas:lrytas:726083]]

Dėl vilkikų vairuotojų trūkumo šį darbą priimami dirbti visai neparuošti žmonės.<br> M.Pataščiaus asociatyvioji nuotr.
Dėl vilkikų vairuotojų trūkumo šį darbą priimami dirbti visai neparuošti žmonės.<br> M.Pataščiaus asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 27, 2017, 2:13 PM, atnaujinta Apr 27, 2017, 2:58 PM

Nemažai jau metų sukioju „baranką“ ir šitame versle turiu šiokį tokį supratimą. Todėl noriu papasakoti kelias situacijas, kuriose teko ir pačiam dalyvauti, ir kitus stebėti iš šalies. Tai turėtų parodyti, kokie iš tikrųjų mūsų transportininkai, kurie dabar verkšlena dėl padidėjusių draudimo įmokų. Gerbiamieji, pagaliau prisižaidėte. Ir gal pagaliau privers Lietuvos vežėjus prisiimti atsakomybę už padarytus sprendimus. Nes iki šiol tik verkšlena ir visai nenori prisiimti atsakomybės.

Užsienyje niekas negelbėja

Didžioji Lietuvos vežėjų dalis vilkikus ir puspriekabes sugedus taiso tik dėl akių. O jei transporto priemonė sugedo toli nuo namų, iš viso jos neremontuoja, kol vilkikas negrįžta į Lietuvą. 

Turėjau tokį nutikim:  grįžau iš reiso ir pridaviau vilkiką remontuoti. Padaręs 45 val. pauzę, pasiėmęs iš remonto vilkiką vėl išvykau į reisą. Turėjau pasikrauti Lenkijoje. Krovinys turėjo keliauti į Olandiją. Olandijoje išsikrovus reikėjo pasikrauti ir grįžti į Lietuvą. 

Tačiau iškrovimo vietoje man užsikirto priekinis kairės pusės ratas. Iš pradžių nesupratau, kas darosi, pradėjau ieškoti priežasties. Nenuėmus rato nieko nesimatė. Ratas užsikirto stovint prie rampos. Todėl negalėjau pradėti jokių remonto darbų, turėjau bent jau palikti iškrovimo vietą, o dar įkandin sandėlio darbuotojas šaukė, kad pasitraukčiau nuo rampos, nes kiti laukia. Todėl nusprendžiau pabandyti nuvažiuoti su užsikirtusiu ratu. Įmečiau pirmą pavarą ir nuspaudžiau greičio pedalą iki dugno – vilkikas pajudėjo. 

Susitaisė pats

Pro atvirą langą išgirdau, kad kažkokia detalė iškrito po vilkiku ir ratas pradėjo suktis. Sustojęs nuėjau pažiūrėti, kas ten per detalė. Pasirodo, iškrito stabdžių kaladėles laikiusi detalė, kuri ir buvo užkirtusi ratą. Šitos detalės iškrinta tik tuo atveju, kai visiškai susidėvi stabdžių kaladėlės. 

Primenu, kad vilkikas prieš keturias paras dvi paras stovėjo autoservise. Servisas priklausė tai pačiai įmonei. Tiek to, visi mes žmonės, darome klaidų. Pats nesu šventasis. Pranešiau vadybininkui apie gedimą ir pasakiau, kad negerai funkcionuoja stabdžiai ir reikia tvarkyti. Vadybininko atsakymas buvo toks: „Įmonei tai brangiai kainuos, todėl kol negrįši į Lietuvą, gali nė nesvajot apie remontą.“ O kai paklausiau, kaip tai turėčiau padaryti, vadybininkas pasakė, kad tai ne jo problema. Visiems tiems, kurie iškart mintyse pradėjo kaltinti vadybininką, atsakau, kad ne vadybininkas priima tokius sprendimus. Tai savininkų sprendimas. 

Ir jei vadybininkas man būtų leidęs nuvažiuoti į servisą, jis pats būtų turėjęs problemų, o gal net už tai sumokėjęs. Šiaip ne taip grįžau pasikrovęs 20 tonų. Visa laimė, nepasitaikė avaringų situacijų, bet paprakaituot teko. Kaip būtų pasibaigę, jei būčiau papuolęs į kokią situaciją, bijau net spėlioti.

Įtartinas tipas

Dar vienas nutikimas, kurį turėjau progos iš šalies stebėti, buvo jau kitoje įmonėje. Stoviu rūkomajame, kartu stovi dar keli kolegos vairuotojai, nerūpestingai šnekučiuojamės. Į rūkomąjį užsuka įmonės savininkas ir pradeda mūsų klausinėti, gal mes turime draugų, kurie norėtų dirbti, nes tuo metu jam labai trūko vairuotojų. 

Kaip tyčia, tuo metu užsuka kitas kolega su draugu, kuris jį atvežė į darbą iš kito miesto. Nenoriu pasirodyti niekšu, bet to kolegos draugas ne kaip atrodė. Galva skusta, pakaušyje didelis randas, dantys išpuvę, matosi tik likučiai dantų, viena akis nuolat trūkčioja – turbūt dėl traumos pakaušyje. Ir šiaip visas susisukęs kažkoks, matyti, kad pagerti mėgstantis. Tokį susitikčiau naktį, tikrai išsigąsčiau. 

Trumpai tariant, iš karto matyti, kad toks žmogus su tolimųjų reisų vairuotojo darbu nesusitvarkytų. Tai va, užeina tas kolega su savo baisuokliu draugu į rūkomąjį ir savininkas iškart prispinta prie kolegos draugo su klausimais. Kur dabar dirba, kur prieš tai dirbo, ar turi C, E vairuotojo kategorijas. Man iš kart kilo klausimas: „Tu nori priimt šitą žmogaus parodiją į darbą?“ Taigi pijokėlis kažkoks. Bet į pokalbį nesikišau. 

Suprato – nebus nieko gero

Tas žmogelis nedrąsiai atsakinėjo, matėsi, kad pasimetęs kažkoks. Išsiaiškinęs darbdavys, kad tas veikėjas turi reikiamas vairuotojo teisių kategorijas, bet visiškai neturi jokios vairuotojo patirties, išskyrus B kategorijos. Taip pat jis neslėpė, kad visiškai neturi supratimo, kas tai per darbas ir niekad nebuvo toliau išvažiavęs už mūsų rajono ribų.

Taip pat kelis kartus bandė pasakyti darbdaviui, kad jis visiškai neturi noro dirbt tokio darbo. Bet darbdavys nieko nenorėjo girdėti apie tai ir visokiais būdais įkalbinėjo žmogeli įsidarbinti pas jį. Pasakojo, kiek jis daug uždirbs, kiek daug visur apkeliaus, kad bus apmokytas, kiek reikės, kol jau pats drąsiai jausis vienas važiuoti. 

Vadybininkai „profesionalai ir draugiški“ padės, kai reikės. Darbdavio paskutinė frazė buvo: „Niekas nepaliks tavęs likimo valiai“. Trumpai tariant, šitas žmogelis neturėjo jokių šansų atsisakyti, tuo labiau, kad jam sunkiai sekėsi apskritai dėstyti savo mintis. 

Patyręs didelį spaudimą žmogelis išėjo darbintis, nes jau tą pačią dieną turėjo išvažiuoti su kolega į darbą. Jiems palikus rūkomąjį, mes su kolegomis nusistebėjom, kaip apskritai tokį galima priimti į darbą. O jo draugas pradėjo pasakoti apie jo padarytas nesąmones. 

Net mes, vairuotojai, neturintys jokios patirties įdarbinant žmones, supratom, kad šitas veikėjas nesusitvarkys su darbu. Kolega dar pasiguodė, kad jam išpuolė ta „garbė“ apmokyti tą pijokėlį. 

Nuostolingas naujokas

Po poros savaičių grįžęs iš Vakarų susitinku tą veikėją darbe. Pamatau, kad jis pats vienas jau ruošiasi važiuoti į reisą. Iš kart jo paklausiau: „Tai tave jau apmokė? Jau drąsiai jautiesi, kad gali vienas važiuoti?“ Tas papurtė galvą ir sako, kad neturi kito pasirinkimo, nes dėl vairuotojų trūkumo darbdavys jam liepė važiuoti vienam. 

Atseit sakė darbdaviui tai, bet šis nieko nenorėjo girdėti. Nors ir nieko nesakius matėsi, kad žmogelis pasimetęs ir tikrai nėra pasiruošęs. Bet esą vadybininkai jį prižiūrės ir neleis jam pripjaut grybo. Na, ir kaip jūs manote, ar nepripjovė? 

Per patį pirmą reisą nuvažiavo 700 kilometrų ne į tą pusę. Vokietijoje į navigacija suvedė ne tokį miesto pavadinimą, nes sumaišė raides. Lietuvoje yra miestų miestelių su panašiais ar tokiais pačiais pavadinimais, o ką jau šnekėt apie Vokietiją, kuri 20 kartų didesnė už Lietuvą. 

Kas juokingiausia, kad tai įvyko dienos metu, kai visi vadybininkai buvo darbe ir matė savo kompiuteriuose, kur važiuoja vilkikas. Ką jie tuo metu veikė ir kodėl pražiopsojo, negaliu pasakyt. Bet turbūt buvo apkrauti darbais, kad paprasčiausia neturėjo laiko žiūrėti, ką išdarinėja naujokas. 

Nulėkė į griovį

Bet tuo viskas nesibaigė. Dar po kelių savaičių sužinojau, kad tas pats veikėjas Olandijoje  nepataisomai sudaužė visą sąstatą – vilkiką su puspriekabe. Nulėkė nuo kelio į kanalą dienos metu. Per vėlai pamatė, kad priešais formuojasi kamštis, bandė stabdyt, bet nesuvaldė transporto priemonės ir nulėkė nuo kelio su kroviniu. 

Ir dabar Jūs man pasakykit, kas šitoje situacijoje kaltas – vairuotojas, kuris nenorėjo šito darbo dirbt, nes pats suprato, kad nesusitvarkys su darbu, bet buvo gudriai įkalbintas pasiryžti tokiam darbui, ar darbdavys, kuris matė, kad į darbą priimą pijokėlį, kuris, iš karto matėsi, kad pripjaus grybo. 

Ir paskui darbdaviai puola kaltinti vairuotojus, kad jie nuolat jiems pridaro nuostolių. O kur pačio darbdavio atsakomybė priimant neadekvačius darbuotojus į darbą? 

Esu vairuotojas su 10 metų patirtimi, moku laisvai šnekėti angliškai, rusiškai ir lenkiškai, dar šiek tiek vokiškai, bet uždirbu tiek pat, kiek tas žmogelis, kuris nė pusės tiek patirties neturi, kiek aš. Todėl visiškai palaikau Lietuvos draudimo įmones, kurios pakėlė draudimo įmokas. 

Nevertina patirties

Gal pagaliau Lietuvos vežėjai pradės vertinti tuos vairuotojus, kurie nedaužo vilkikų ir gerai atlieka savo darbą. Nes kol kas tai situacija kitokia. 

Dėl vairuotojų trūkumo darbdaviai autobusais vežasi vairuotojus iš Baltarusijos ir Ukrainos. Nesakau, kad visi jie dirba blogiau nei lietuviai. Bet tarp jų nemažai pasitaiko tipelių, kurie neaišku kokiais būdais įsigijo vairuotojo teises ir be jokios atrankos juos priima į darbą. 

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.