Visada sulaukiu jo dėmesio, komplimentų, jis vis mane palepina. Ir seksu užsiimame jo iniciatyva. Kai paklausiu apie jo žmoną, sako, kad ji nuobodi, miegoti su ja atgrasu. Iš tiesų, aš geriau už ją atrodau.
Siūlau jam išsiskirti su ta moterimi, bet jis nė girdėti nenori. Žinau, mano klaida ta, kad leidžiu jam su manim žaisti, bet nieko negaliu padaryti. Noriu, kad jis su ja išsiskirtų.
Miegu su juo, kad nors taip jai pakenkčiau. Galbūt ji kada nors sužinos, kad, nors ir tapo jo žmona, jis vis tiek manęs geidžia ir meluoja jai kiekvieną kartą, kai grįžta iš mūsų.
Kita vertus, lyg ir norėčiau nutraukti su juo santykius, tačiau kaip? Jis vis ateina pas mus į svečius, aplankyti vaiko, aš jį matau, girdžiu, jaučiu.
Suprantu, kad jis gyvena kaip inkstas taukuose. Namie žmona, savaitgaliais – aš meilužės vaidmenyje. Jis naudojasi situacija, o aš niekaip negaliu ištrūkti iš to užburto rato. Pavargau ir jaučiuosi bejėgė.
Skaudu pagalvojus, kad ta kita gyvena sau patenkinta, išardžiusi mano šeimą, ir galvoja, kad viskas gerai. O aš kankinuosi, ir mano vaikas kankinasi, laukdamas susitikimų su tėvu.
Nervina, kai jis žiūri į laikrodį ir sako, kad jam jau laikas namo, mane tai žudo. Kai ji buvo jo meiluže, jis nebijodavo manęs įskaudinti ir pavėluoti namo, o kitąkart ir iš viso nepareiti. O dabar, matai, kokiu pavyzdingu šeimos žmogumi tapo.
Taip, ko gero, aš jį myliu. Bet, ko gero, nekenčiu dar labiau. Patarkite, ką man daryti?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
