Draugės pavydėjo
Sužinojusios apie tai draugės, kurios juo žavėjosi, o man pavydėjo, sukioja pirštą prie smilkinio. Jų supratimu esu kvailė, kad nusprendžiau atsisakyti tokio dailaus saldainiuko, bet mano nuomonė yra tokia – geriau turiningai leisti laiką vienai, nei su tokiu, kuris manęs nevertas. Ir grožis čia ne prie ko.
Galvojau, taip būna tik filmuose ir knygose, o ne realiame gyvenime. Apsikeitėm kontaktais ir bendravome toliau, tik per atstumą. Susibėgdavom savaitgaliais. Kuo toliau, tuo labiau jis man patiko.
Draugystę nutraukusi replika
Gražus, nekvailas ir visą laiką mokėjo mane prajuokinti. Kol neatėjo ta diena, kada viskas apvirto aukštyn kojomis, o mano požiūris į gražuoliuką pasikeitė šimtu procentų.
Sekmadienio popietę nusprendėm susitikti prekybos centre įrengtos lauko kavinės terasoje ir ten pavalgyti. Dar tik lipom iš jo mašinos, kai jis pažvelgė skersai automobilių stovėjimo aikštelės ir su pasišlykštėjimu pasakė: „Bet kokių baisių bobų yra! Žiūrėk, kokia apsirijusi kiaulė!“
Bijojau, kad nesusivaldžiusi tvosiu jam tiesiai į gražų savim patenkintą snukį. Dabar paaiškinsiu, kodėl taip audringai sureagavau. Ta moteris, į kurią jis parodė, kurią pavadino „nusipenėjusia kiaule“ – mano vyresnioji sesuo.
Ji gyvena prie pat prekybos centro, ką tik susilaukė trečiojo vaikelio ir palikusi jį svainiui su naminiais drabužiais išbėgo į prekybos centrą kažkokios smulkmenos, berods drėgnų servetėlių.
Atsiprašymai nepadėjo
Paskui jis man skambinėjo, rašė žinutes, atsiprašinėjo... Atseit: „Nežinojau, kad ji tavo sesuo, gyvenime būčiau taip nepasakęs“. Bet man pasiteisinimai buvo giliai dzin. Jei ji ir nebūtų manos sesuo, tai ką? Tada galima tyčiotis? Tada galima žeminti ir šlykščiai kalbėti apie moterį, kurios figūra tau neįtinka? Tada jau nesiskaito, kad šita moteris vis tiek yra kažkieno sesuo, mama ar dukra.
Kai sužinojau, kad įstojau į universitetą, į trokštamą specialybę, bet už mokslą reiks mokėti, sesuo gerokai pratuštino savo sąskaitą, kad galėčiau eiti mokytis. Ji nuostabi žmona ir puiki mama, mylima vaikų ir dievinama savo vyro.
Mėgstu svečiuotis sesers namuose, nes ten neapsakomai jauku, visada kvepia šviežiais kepiniais. Visi tuose namuose apšokinėti, mylimi. Visais pasirūpinta, net katinas atrodo laimingesnis ir atsipalaidavęs labiau nei kiti katinai.
Nežinau, kaip sesuo su visu tuo susitvarko, juk ji dar ir dirba vyr. finansininke, laisvalaikiu siuva sau ir draugėms drabužius, puikiai vairuoja ir turi nuostabų humoro jausmą. Būtent ji išmokė mane, paauglę mergiūkštę, nespręsti kategoriškai apie žmones. Išmokė priimti juos tokius, kokie yra ir spręsti apie žmogų ne pagal kilogramų kiekį.
Pamoka ateičiai
Kai paaiškinau draugėms situaciją, visos užsikimšo. Daugiau nevadino manęs kvaila. Suprato, kad jis atrodo kaip gražiai įpakuotas saldainis, tik va įdaras kiaurai supuvęs. O dėl gražuoliuko, dėl kurio vos nepamečiau galvos, manau gerokai jį pamokiau.
Kitą kartą prieš ką nors kalbėdamas pasvers savo žodžius. Nors nelabai tikiu, kad ateis laikas ir jis subręs tiek, kad nustotų niekinti tas moteris, kurios, jo supratimu, netinkamos permiegoti.
Jei taip, tada ir man su juo ne pakeliui. Nes merginos savigarbą parodo ne tik tai, kaip ji leidžia elgtis su savimi. Savigarbą parodo jos požiūris į tai, kaip vyras elgiasi su visomis moterimis apskritai. Jei skirsto jas į „gražuoliukes“ ir „nusipenėjusias kiaules“, o merginai viskas ok, tada jiedu viens kito verti. O aš gerai žinau, kad verta kur kas geresnio.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
