Galbūt kiti mane už tai taip pat pasmerktų, bet nežinau, kaip tokioje situacijoje elgiasi kiti jaunavedžiai.
Šventė su artimais
Pavasarį su mylimuoju atšokome vestuves. Šventė buvo graži, bet gana kukli. Savo vestuvinį biudžetą paskirstėme taip – ceremoniją nusprendėme surengti kuklią, o vietoje puotai skirto biudžeto panorome išvykti į ilgą povestuvinę kelionę.
Į mūsų šventę susirinko tik patys artimiausi giminaičiai – tėvai, seneliai, broliai su antromis pusėmis. Pakvietėme dar pora vaikystės draugų. Iš viso svečių buvo apie 15.
Nekvietėme visų savo bičiulių, klasiokų ir pusbrolių. Tuomet svečių skaičius būtų išsiplėtęs kelis kartus, o gal net pasiekęs 100.
Dėl tokio vakarėlio mes nenorėjome aukoti kelionės. Juo labiau, kad niekada ir nenorėjau didelės puotos su užstalės palingavimais prie mišrainės.
Be to, didžioji dalis mūsų giminaičių gyvena ne Vilniuje, o visiškai kituose šalies kraštuose.
Jei būtume juos kvietę, būtų reikėję dar ir nakvyne pasirūpinti, viešbutį užsakinėti.
Todėl susituokėme tik artimiausių žmonių rate. Tai buvo kukli ceremonija, po kurios su svečiais pasidžiaugėme trumpomis vaišėmis prie bažnyčios. Po poros valandų visi jau buvo išsiskirstę, o mes vykome ruoštis kopinėti medaus.
Tetos nebekalbėjo
Kai po kelių savaičių grįžome iš kelionės, sulaukėme itin nemalonaus atsako iš šventėje nedalyvavusių giminaičių.
Deja, bet ne visi suprato mūsų norą surengti kuklią šventę. Mano krikštatėviai labai įsižeidė.
Paskambinę mano tėvams pareiškė, kad pasielgiau labai negražiai jų nepakvietusi į vestuves. Aš net pasimečiau. Tokios reakcijos nesitikėjau.
Maniau, kad žmonės supras, jog šiais laikais kelti dideles puotas yra prabanga. Juo labiau, kad su krikšto tėvais nesimatėme jau 15 metų, jie gyvena toli nuo mūsų. O mano vyras savųjų nematė nuo kūdikystės.
Panašiai buvo ir su vyro giminaičiais. Vestuvėse nedalyvavusios tetos vėliau mus susitikusios net nesikalbėjo! Netgi nepasveikino sukūrus šeimą.
Galbūt nepakvietę savo įsižeidusių tetų, dėdžių, pusseserių ir suolo draugų ar kaimynų galbūt pasielgėme negražiai, sutinku. Ir dėl to labai apgailestauju.
Bet šiais laikais į vestuves jau nebekviečia viso kaimo, kaip senovėje, Neberengia didžiausios šventės palinksminti giminę. O linksminasi patys taip, kaip jiems norisi.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
