Paklausė iš smalsumo
Viskas prasidėjo tiesiog spontaniškai. Balandžio 25 dieną nusprendėme nueiti į bažnyčią ir pasiklausti, kokia yra tvarka norint susituokti.
Ir čia visiškai mums netikėtai kunigas pradėjo klausinėti, kokią dieną mes tai norėtume padaryti. Patikėkite, mes šiek tiek pasimetėme, bet išsirinkome liepos 29 dieną. Ir čia pat gavome siuntimą į Šeimos centrą išklausyti sužadėtinių kursų.
Ah, kad būtume žinoję, kiek jie mums atims nervų. Sužinoję, kas ir kaip, nusprendėme eiti į metrikacijos biurą parašyti prašymą sudaryti santuoką.
Viską užpildę išėjome namo. Kadangi gyvename nuosavame name, darbų milijonas. Bet galvoje vis labiau pradėjo kirbėti mintis apie vestuves. Juolab, kad teko derinti laiką, kad spėtume tiek į bažnyčią, tiek į metrikaciją.
Šiaip ne taip, paprašę net asmeniškai pačios skyriaus vedėjos, gavome mums patogų laiką. Ir štai tada pradėjome planuoti savo vestuves.
Viskas prasidėjo sklandžiai
Iš karto žinojome, kad pas mus svečių nebus daug, o ir kažkokių vedėjų ar organizatorių neimsim. Viską surengti mums sutiko mano būsimos žmonos brolienė.
Kas savaitgalį stengdavomės pas ją nueiti ir suderinti mums rūpimus klausimus. Taip bėgo laikas. Pradėjome galvoti, kas bus mūsų svečiai, koks tortas turėtų būti ant mūsų vestuvinio stalo, kokia suknele puošis nuotaka.
Kiekvieną dieną galvojau, kad tik viskas būtų gerai ir pasisektų. Per tam tikrą laiką pasidarėme kvietimus, nupirkome dovanas, skirtas svečiams, liudininkams ir žmogui, kuris fotografuos mūsų šventę.
Per maždaug porą mėnesių lyg ir viską buvome padarę. Pakvietimai buvo įteikti, tortas užsakytas, patalpos ir maistas suderintas, suknelė ir kostiumas užsakyti, žiedai nupirkti ir nučiupinėti. Fotografė ir transportas net surasti.
Smogė netikėta žinia
Atrodo, jau buvo galima atsipalaiduoti ir ruoštis savo šventei. Ir tada išėjau atostogų. Vieną dieną grįžęs iš miesto atsisėdau prie kompiuterio ir manęs laukė staigmena.
Žmogus, kuris pažadėjo įamžinti mūsų šventę, atsisakė tai padaryti, nes susimaišė savo užrašuose. Tądien dalyvauti vestuvėse jis negalėjo.
Ir tada vėl prasidėjo paieškos. Fotografų kainos kosminės. Pradedant nuo 500 ir baigiant 800-900 ir daugiau. Bet man pasisekė surasti jauną mergaitę, kuri sutiko viską padaryti už 200 eurų.
Tačiau didžiausia nelaimė dar tik laukė priešakyje.
Kai pagalvojau, kad kančios baigėsi, prasidėjo nesusipratimai Šeimos centre. Bet ir jas sugebėjome susitvarkyti. Liko dvi savaitės. Jau prasidėjo paskutiniai pasiruošimo darbai. Ir štai tada vėl smogė žinia.
Iš užsienio negali grįžti manosios brolis, kuris turėjo būti mūsų liudininkas. Apie tai, kad jis neatvyks, sužinojome likus 2 savaitėms. Šis žmogus yra labai mylimas mūsų šeimos narys. Tai toks pat negeras jausmas, jei vestuvėse nebūtų tėvų.
Jausmas buvo toks, lyg kažkas būtų per veidą su mazgote vožęs. Tarsi iš po kojų būtų išslydus žemė. Bet gerai, kad giminėje dar buvo patikimų žmonių.
Nors atrodė, kad viskas, nervai nebeatlaikys. Bet per kelias dienas pavyko susirasti kitus liudininkus.
Viskas pavyko puikiai
Ir štai atėjo mūsų gražiausia gyvenimo šventė. Liepos 29 diena. Rytas. Ir gal kažkam bus keista, bet pabudus ryte aš nesijaudinau, kad šiandien mano vestuvės. Jaučiausi visiškai užtikrintas tuo, ką darau. Ir pasakysiu, kad diena buvo nuostabi. Pradedant oru, baigiant švente.
Žinoma, visiems įdomu, kiek kainavo mūsų gražiausia gyvenimo diena, kurios nepamiršime visą gyvenimą? Nesigilindamas į smulkmenas galiu pasakyti, kad vestuvės mums kainavo apie 2000 eurų.
Nemaniau, kad mes tiek išleisime. galvojau, kad ir į 3000 neįsiteksime.
Jei reikėtų išskirti brangiausiai kainavusius dalykus, tai būtų 400 eurų kainavę žiedai, 250 eurų nuoma už suknelę, 200 už fotografės paslaugas ir 150 eurų už transportą. 260 eurų atsiėjo patalpos ir maistas. O visa kita kainavo smulkmenos.
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Vasaros įvykis, kurio nepamiršiu visą gyvenimą“!
Pasidalinkite savo istorija ir jūs! Siųskite ją bendraukime@lrytas.lt. Daugiausiai skaitytojų sudominusių istorijų autorius apdovanosime puikiu prizu.
Net dviejų istorijų autoriai laimės nepamirštamą poilsį Ilzenbergo dvare (www.ilzenbergas.lt).
Šimtametis parkas, ypatingą istoriją turintis dvaras ir legendomis apipintas Meilės tiltas į ežero salą. Tokius unikalius įspūdžius Jums siūlo 500 metų istorija alsuojantis Ilzenbergo dvaras, vieną seniausių ir gražiausių dvarvietės erdvių paskyręs svečių poilsiui.
Laimėtojo laukia išskirtinis apsilankymas Ilzenbergo dvare ir ūkyje su 2 nakvynėmis dviem asmenims Amatų name su maitinimu 3 kartus per dieną. Pusryčiams ir vakarienei – degustaciniai dvaro produktai. Pietus paruoš dvaro šeimininkai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
