Atostogos Palangoje atsiėjo daugiau nei 1000 eurų: pasakė, kam išleido daugiausiai

Tai tolimai kelionei skirdavome ištisą mėnesį. Dabar tokių galimybių jau nebėra. Kur kas paprasčiau ir arčiau nuvykti į daugelio tautiečių nemylimą ir keikiamą mūsų gintarinę Palangą.

Prieš dešimtą jau buvome vietoje. Kadangi kambarys atsilaisvins tik 12-tą, pradžioje į artimiausią savitarnos valgyklą nuėjome pasistiprinti. Aš paėmiau šiupininę sriubą, guliašą ir kompotą, o žmona – porą cepelinų ir kompotą. Už viską sumokėjome 10 eurų. 

Tačiau porcijos tokios didelės, kad įstengiau suvalgyti mažesnę guliašo pusę ir ne visą sriubą, o žmona vos įveikė tuos nelemtus cepelinus. Sakoma, kad žmonės skirstomi į tuos, kurie gyvena kad valgytų ir į tuos, kurie valgo, kad gyventų. 

Mes, matyt, priklausome pastarajai kategorijai. Namuose ruoštas maistas mums skanesnis. Dėl to tik porą kartų ėjome pavalgyti į miestą. Ruoša neatima daug laiko, o tam sąlygos  čia puikios.

Po to dviračiu išvykau „į trasą“, o žmona liko tvarkyti reikalų. Kaip ir kiekvienais metais, dviračių taku pasukau link Klaipėdos. Tačiau šį kartą teko nusivilti: Karklėje vyko kelio remontas, todėl tris kilometrus teko brautis pro ekskavatorius ir buldozerius. Tik ties „Olandų kepure“ išsukus iš kelio į dviračių taką, vėl viskas stojo į savo vėžes. 

Nepaisant kliūčių, per daugiau nei porą valandų įveikiau įprastinį 50 km maršrutą ir laimingai grįžau. Žmona jau buvo įsikūrusi laikinoje buveinėje. Mūsų abiejų požiūriai šiek tiek skiriasi: aš mėgstu aktyvų (dviratis, plaukimas, gimnastika), o žmona pasyvų (knyga, mezgimas, TV) poilsį. Nepaisant to, puikiai surandame bendrą kalbą. Juk be kompromisų šeima negali gyventi.

Atostogų metu mūsų dienotvarkė tokia pati, kaip ir namuose. Keliamės 7 valandą ir einame prie jūros, kuri ošia vos už 500 metrų. Ankstyvą rytą pliažas dar tuščias. Tik vienas kitas žmogus ateina pabraidyti ar išsimaudyti. Keista, tačiau šiemet  nesimato kopose nakvojančių neblaivių jaunuolių. 

Maudynės šaltose Baltijos bangose, trumpas krosiukas ir mankšta. Vėliau karštas dušas ir pusryčiai. 8.30 val. išvykstu į žygį dviračiu, o žmona skaito knygą. Po poros valandų grįžtu. Kartais žmonai parvežu puokštę lauko gėlių. Manau, jog tai geriausia dovana mylimam žmogui.

Daugelis vyrų neretai tą „smulkmeną“ pamiršta. Jie taip pat pamiršta kiekvieną dieną aistringai pabučiuoti žmoną. Nepriklausomai nuo to, kiek metų jie kartu gyvena. Labai svarbu neprarasti teigiamų emocijų. Mums tai pavyksta.

Kirbelynės prie Palangos tilto negalime pakęsti, nors čia yra daugiau patogumų. Galiausiai atsirado žmoniški nemokami tualetai. Tačiau Lietuvoje absurdų netrūksta. Teko skaityti, kad juos žada nugriauti, nes neatitinka kažkokių reikalavimų. 

Saulės voniomis naudojamės racionaliai: apsauginės priemonės ir ekspozicija ne ilgiau 3 valandų.

Kai kas skundžiasi, kad Palangoje labai daug triukšmo ir šurmulio. Prisipažinsiu atvirai, mums tas nė kiek netrukdo. Nors mūsų buveinė vos pora šimtų metrų nuo  J.Basanavičiaus gatvės, tačiau naktį triukšmo beveik nesigirdi – tik labai silpni žemo dažnio būgnų garsai, kurie netrukdo miegoti. 

Vakare išeidavome ten pasivaikščioti. Marga poilsiautojų minia, lydima iš kavinių sklindančios muzikos, tarsi upė lėtai slenka link jūros tilto ir atgal: mamytės su įvairaus amžiaus atžalomis ir keturkojais augintiniais, dailios, stilingos panelės ir vyrukai, solidžios damos ir ponai.  Tai – savotiškas ritualas, suteikiantis šiam kurortui išskirtinį bruožą.   

Tarp žmonių dideliu greičiu netvarkingai nardo įvairios ratuotos transporto priemonės. Dabar ypač populiarūs taip vadinami elektriniai paspirtukai plačiais ratais.  

Tiksliau – skuteriai, kurie jau partrenkė keletą pėsčiųjų. Šen bei ten darbuojasi gatvės muzikantai. Vieni pučia fleitą, kiti groja smuiku ar muša būgną. Savo paslaugas siūlo laikinų tatuiruočių meistrai ir dailininkai. Gaila, tačiau jau nesimato senuko su beždžionėle ir papūga...

Palanga mena daug žymių žmonių. 1923 metais kurorte lankėsi Jonas Basanavičius. Po to Tiškevičiaus bulvarą palangiškiai pavadino Basanavičiaus gatve. 

Čia ilsėdavosi Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Jis apsistodavo grafaitės Marijos Tiškevičiūtės (1871-1943) „Baltojoje viloje“ Birutės alėjoje netoli nuo J.Basanavičiaus gatvės. Apie tai liudija memorialinė lenta, pritvirtinta prie sienos. 

Dar anksčiau A.Smetona mokėsi grafo Felikso Tiškevičiaus (1869-1933) įsteigtoje Palangos progimnazijoje. 1934 m. Prezidento 60-to gimtadienio proga Birutės kalno papėdėje palangiškiai pasodino Tautos vado ąžuolą. 

Dailus, išlakus medis aptvertas gražia kalto metalo tvorele. Deja, nėra jokios lentelės, nors dabar ne sovietiniai laikai, kada miškininkams ąžuolą teko saugoti nuo sunaikinimo. Netoliese stūkso Palangos Lurdas, kurį įrengė grafas Feliksas Tiškevičius grįžęs iš povestuvinės kelionės į Lurdą.

Palangoje yra ir dar vienas ąžuolas, susijęs su kita kontroversiška istorine asmenybe. Šį ąžuolą maždaug prieš pusę amžiaus kažkokia proga, miesto centre prieš bažnyčią, Vytauto gatvės kitoje pusėje pasodino Lietuvos komunistų vadas A. Sniečkus. 

Paradoksas – netoliese yra kuklus paminklas vyriausiam Lietuvos partizanų vadui Jonui Žemaičiui-Vytautui. Vyriausio Lietuvos kolaboranto pasodintas ąžuolas (jis skursta, nes pasodintas per arti kitų medžių) ir šalia paminklas vyriausiam  kovotojui už Lietuvos laisvę!

Baltijos jūra ir Palanga – neatsiejami. Žmonės čia vyksta tikėdamiesi pasinerti į jūros bangas. Deja, maudymosi sezonas gana trumpas. Dar Feliksas Tiškevičius kažkada buvo pastatęs Palangoje jūros vandens maudykles. 

Jos jau seniai išnykusios be pėdsakų. Dabar bet kuriuo metų laiku pasipliuškenti pašildyto jūros vandens pripildytame nedideliame, Lietuvos teritorijos formos  baseine galima tik garsiojoje Brežnevo viloje, kuri dabar vadinasi viešbutis "Auska".

Buvo įrengta siurblinė ir magistralė jūros vandeniui tiekti. Šiuo metu Palangoje planuojama statyti normalų, skirtą sporto renginiams baseiną, kuris turės ribotą paklausą. 

Neteko girdėti, kad būtų statomas didelis pašildyto jūros vandens, su dirbtinėmis bangomis  ir atitinkama šviesos iliuminacija, baseinas, skirtas pramogai. Šis objektas padarytų Palangą ištisus metus  aktyviai veikiančiu kurortu. Keista, kad neatsiranda rimti investuotojai to projekto realizavimui. Juk šis objektas atgaivintų Palangą žiemos metu.

Kaip malonu gerai įkaitus pasinerti į jūrą! Tada galima ilgokai plaukioti, o po to vėl įšokti į pirtelę sušilti. Jeigu pirtelėje nedaug žmonių, tuomet pasisekė – galima džiaugtis malonia šiluma. Blogiau kuomet ji prikimšta pirties aistruolių, ypač kaimynų iš Rytų. 

Tuomet, kaip taisyklė,  atsiranda „žinovai,“ kurie be paliovos pila ant akmenų vandenį. Nuo karštų vandens garų ima svilti ausys. Tokiu būdu „užgesinami“ akmenys ir krenta temperatūra. Kūnas sudrėksta, tačiau ne nuo prakaito, o nuo vandens kondensato, nes kūno temperatūra žemesnė už aplinkos temperatūrą. Sausa pirtis (sauna) žymiai sveikiau mūsų organizmui. Tik atliekant vantos procedūras, pravartu ant akmenų užpilti šilto vandens.

Kultūrine prasme šį kartą Palanga mus nuvylė. Neteko apsilankyti naujojoje Palangos koncertų salėje, nes tuo metu čia nebuvo mus dominančių renginių. Susidaro toks vaizdas, kad ši didelė salė dažniausiai stovi tuščia, nes ją nukonkuruoja mokyklos salė ir Kurhauzas. Labai pasisekė, kad oro sąlygos nenuvylė, todėl  aktyvus poilsis Palangoje buvo puikus.

Statistika. Per dvi savaites nuvažiuota: automobiliu – 686 km, dviračiu – 632 km. Bendros išlaidos – 1117,0 E. Tame tarpe: būstui – 68,93 proc., maistui – 23,15 proc., kultūrai (pirtis) – 2,62 proc., benzinui – 5,30 proc.