Keistos sąlygos
Kaip buvo rašoma, mergina skelbime nurodė savo sąlygas ir pageidavimus, kurie skambėjo gana įžūliai:
„Nemeluosiu, kodėl aš esu čia. Šiais metais man sukaks 25 metai. Aš – labai graži. Esu stilinga ir turiu gerą skonį. Noriu ištekėti už vaikino, uždirbančio daugiau 500 tūkstančių per metus.
Negalvokite, kad aš gobšuolė. Kad jūs suprastumėt: žmogus, uždirbantis per metus milijoną, yra laikomas viduriniosios klasės atstovu. O aš nenoriu būti vargše.
Susiję straipsniai
Visi, su kuo anksčiau susitikinėjau, uždirbdavo ne daugiau kaip 250 000 per metus. Atrodo, kad tai yra mano riba. Gal galite atsakyti į keletą dominančių klausimų? Pvz.:
Kur Jūs – turtuoliai – paprastai leidžiate laiką? (Parašykite savo mėgstamus barus, restoranus, sporto sales, jeigu galite nurodykite adresus). Į kokio amžiaus vyrus geriausia nusitaikyti? Kodėl daugumos turtuolių žmonų – tokios vištos? Kaip jūs nustatote, kas jums tinka į žmonas, o kas – į merginas? Merginos statusas mažiau domina nei būsimos žmonos.
Lauksiu atsakymo.
Bankininko patarimas
Vieno banko generalinio direktoriaus atsakymas nokautavo::
„Gerbiama, Gražuole!“
Susidomėjęs perskaičiau Jūsų žinutę forume. Manau, kad daugumai jūsų amžiaus merginų iškyla tokių klausimų. Tad leiskite man išanalizuoti Jūsų situaciją investiciniu požiūriu.
Mano metinės pajamos – daugiau nei 500 000. Aš manau, kad atitinku turto cenzą ir negaišinu jūsų laiko veltui. Kaip verslininkas galiu pasakyti, kad vedybos su jumis – bloga idėja. Viskas paprasta. Žiūrėkite.
Tai, ką jūs norite padaryti, vadinama barteriu: jūs norite iškeisti savo grožį į mano pinigus. Tai yra – A duoda „grožį“, o B moka už tai „pinigus“. Atrodo, jog viskas – sąžininga. Bet yra viena didelė problema: jūsų „grožis“ vysta ir netenka vertės, o mano pinigų vertė greičiausiai tik augs.
Kalbant ekonomikos terminais, mes – du aktyvai. Mano vertė kils, Jūsų – kris. Ir ne tiesiog kris, o su geometrine progresija. Įsivaizduokite, kad mūsų santykiai – prekybos aktas, kaip ir bet kuris prekybos aktas jis turi kažkokią tai poziciją.
Jei Jūsų rinkos kaina kris, mes tiesiog ją parduosim. Turėti tokį aktyvą – beprasmiška. Tą patį galiu pasakyti ir apie santuoką, kurios Jūs siekiate. Kad ir kaip tai žiauriai skamba, bet greitai prarandančius vertę aktyvus – geriausia yra parduoti arba išnuomoti.
Bet koks vyras, uždirbantis daugiau nei 500 000 per metus, nėra kvailys. Žinoma, tokie kaip aš susitikinės su Jumis, bet niekada neves. Mano patarimas Jums: meskite tokias idėjas kuo toliau.
Geriau ieškokite kitų būdų praturtėti ir siekit savarankiškai uždirbti pinigus, tada ir šansai surasti turtingą kvailį išaugs.
Tikiuosi, kad mano patarimas Jums padės”.