Tai labiau primena senus lietuviškus kaimus su tualetais pašiūrėse ir vandeniu, kibirais semiamu iš šulinių.
Vargas dėl vandens
Šiemet teko pasiblaškyti kraustantis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, ir išėjo taip, kad per mažiau nei pusmetį net tris kartus nebuvo karšto vandens. O tiesiog ypatingai smagu buvo, kai vandens apskritai neturėjome – nei karšto, nei šalto.
Tiesiog eik į krautuvę ir tyskis namo „penkialitrinius bambalius“, o jei nustebusi pardavėja klaus, kam jums čia, jūs kuo rimčiausiai atsakysite – galvai plauti. Ir tikriausiai kartu pasijuoksite beviltišku juoku.
Tokį malonumą gausi už dyką, ir net ne visai, jei kartais netyčia tuo metu, kai netiekiamas karštas vanduo, vandens čiaupas buvo pasuktas ties karšto vandens puse – tai dar ir mėnesio gale kaip reikiant paklosi už įsivaizduojamą karštą vandenį.
Net kaimuose taip nėra
Dažniausiai taip vadinamos „profilaktikos“ atliekamos vasaros metu, nes tikriausiai Vilniaus Šilumos tinklai dar pagalvoja, kad jeigu jau ir nebus to bereikalingo karšto vandens, tai liaudis bent jau „nesustips“.
Tai jie keičia vandens skaitliukus, tai vandens trasose defektai, tai tas, tai anas. Ir ta pati užstrigusi melodija, metai iš metų. Kiek dar reikės kentėti šitas Šilumos tinklų nesąmones?
Jau dvi valandas laukiu karšto vandens. Anot tinklapio, jis turėjo atsirasti 20 val. O jau po vienuolikos, ir jo kaip nėra, taip nėra. Pavargus ir suprakaitavus po darbo nei nusiprausti, nei kur indų išplauti. Dabar net kaimuose tokių absurdų nėra.
Prausdavosi darbe
Ar negalima vandens atjungti naktį, kai 99 procentai žmonių jau miega, o ne 7 val. ryte, kai jau ruošiamasi eiti į darbus ir mokyklas? Daug metų tylėjau ir burbėjau tik sau panosėje, bet šiemet teko savo akimis matyti jau tris žmones, kurie taip pat neturėjo karšto vandens 4 paras ir prausdavosi kaip, atsiprašant, visiški ubagai – darbe.
Užsieniečiai netiki
Kiek dar kartų gyvenant Vilniuje man teks skambinti draugams iš kitų rajonų ir visai susinepatoginus prašyti nusiprausti pas juos? Tiesiog trūko kantrybė. Pažįstami žmonės iš Vakarų Europos, kuriems papasakoju apie savo vandens nuotykius mieste, šalies sostinėje (!), tiesiog ima juoktis ir sako, kad netiki, kad aš juokauju. O man jau visai nebejuokinga.
Tokiose šalyse kaip Olandija ar Vokietija tokių tyčiojimųsi iš žmonių nebūna. Nesakau, kad užsienyje saldžiau gyventi, bet aš tik noriu elementarios pagarbos. Žmogiško supratimo.
Kad kas mėnesį milžiniškus, visai algų neatitinkančius mokesčius žmonės moka už labai dažnai nuviliančias komunalines paslaugas. Miesto Europoje, kur bliūde reiktų praustis, su žiburiu reikia paieškoti. Kaip buvom, taip ir likom „Europos smukle“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.