Advokatė daužo iliuzijas apie mokytus žmones: „Uždirbu mažiau už valytoją“

Išgirdę, kad stojau į universitetą tik dėl to, kad esu tinginė, mano seneliai karstuose apsiverstų.

 Advokatė nesistebi, kodėl ji uždirba mažiau už valytoją ar senelių slaugę. O besistebintiems siūlo pabandyti padirbėti sunkų fizinį darbą. <br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
 Advokatė nesistebi, kodėl ji uždirba mažiau už valytoją ar senelių slaugę. O besistebintiems siūlo pabandyti padirbėti sunkų fizinį darbą. <br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Nijolė

2017-09-18 13:13

Pažintis su sunkiu darbu

Kiekvieną vasarą važiuodavau į kaimą ir nuo ryto iki vakaro su tetomis ir seneliais dirbdavom laukuose, melždavau karves ir šerdavau kiaules. Dirbau nuo penkerių metų ir maniau, kad taip ir reikia. Visi kaimo vaikai dirbo nuo ryto iki vakaro. Su jais susitikdavom retkarčiais pažaist „kavotynių“ vidurdienį, kai ravėt daržus ar vartyt šieną buvo per karšta. 

Nemaniau, kad galiu gyventi kitaip, kaip mano klasiokai miestiečiai, bet norėjau būti kaimo mokytoja, kuri irgi augino gyvulius ir turėjo didžiulį daržą. O tam reikėjo gerai mokytis. 

Lenkti nugaros nenorėjo

Augdama pamačiau, kad galima pragyventi ir iš kitokio darbo. Atsirado didžiulis tinginys, paauglystėje nebenorėjau važiuoti į kaimą, o nuvažiavus ėmiau išsisukinėti nuo darbų. 

Močiutė visus ingredientus pamatuodavo saujomis, žinojo, kiek ir kuriai kriuksei ko duoti. Man gi lengviau buvo prisiminti rašytojų biografijas...

Kai baigus mokslus atvažiuodavau į savo vaikystes kaimą ir puldavau padėti savo tetoms, jos imdavo sakyti, kad ne man tokie darbai. Toks buvo požiūris į mokytus žmones. Ne tik į mane. 

Pamokanti patirtis Amerikoje

Atvažiavus į Ameriką ėmiausi valymo paslaugų, senelių priežiūros ir supratau dar kartą, kad esu tinginė ir geriau eisiu mokytis.

Kodėl visa tai čia dėstau? Lenkiu žemai savo galvą prieš žmones, sugebančius nupešti vištą, įmūryti plytą, pamelžti karvę. Jei ne jie, numirtume badu su savo diplomais. 

Vieną savaitgalį nuvažiavom Į Long Island, kur galima užsisakyti ir išsikepti vištą, antį, žuvį, kurią pagaus ir tavo akyse apdoros. 

Net išsižiojus stebėjau, kaip fermeris meistriškai per kelias minutes nupešė vištą. Visada perku gyvą žuvį pas kinus ir neatsitraukiu nuo jų, kol išdoroja. Fantastika, kaip dirba jų rankos. Kankinuosi, kai vyras parveža sumeškeriojęs vieną žuvį, o per jų rankas pereina tūkstančiai.

Tyčiojatės iš vištų pešėjų, tualetų valytojų, senukų prižiūrėtojų, pabandykit patys ir tada pažiūrėsit, kas lengviau. Aš pabandžiau, aš nesugebu. 

Nežino darbo kainos

Galbūt dabartiniai kompiuteristai, ofiso darbuotojai, besityčiojantys iš sunkiai dirbančių žmonių, norėtų pabandyti nupešti vištą ar išplauti milijonieriaus tualetą. Patikėkit, jūs net neįsivaizduojat, kas jūsų laukia.

Dauguma jų praėjo kelią nuo valytojo, padavėjo, slaugytojo. Jie žino darbo kainą. Daug milijonierių vaikų per vasaras uždarbiauja plaudami langus ar mašinas. Jie linksmi, paprasti ir gerbia kitų žmonių darbą. 

Kodėl fizinis darbas vis geriau ir geriau apmokamas? Todėl, kad yra paprasčiausia rinkos ekonomika. Paklausa yra, pasiūlos nėra.

Pasiūlymas dirbti valytoja

Pažįstu advokatę lietuvę, dirbančią sekretore advokato kontoroje už pusę valytojos atlyginimo. 

Dirba jau šešeri metai ir neatrodo, kad jos gyvenime kažkas pasikeis. Užtat visiems prisistato advokate, aukštai riečia nosį ir niekina kitus žmones. Kiek tokių „advokatų“ vairuoja taksi, statistikos neturiu, bet keletą pažįstu.

Man lengviau buvo mokytis ir dirbti kontoroje. Uždirbu mažiau nei profesionali valytoja ar senukų prižiūrėtoja, bet diplomu nemosikuoju ir nepavydžiu. Dirbu tai, ką sugebu. 

Kai mano bosui bendradarbė paprašė pakelti atlyginimą ir pareiškė, kad valytoja uždirba daugiau, jis pasiūlė susirasti valytojos darbą. 

Kodėl dabar dirbantys sunkų darbą yra žeminami, kuo jie nusikalto aptarnaudami mus, slunkius, sėdinčius prie kompiuterįų ir palaikančius formą sporto klubuose?

O gal per atostogas nuvažiuokit papešti vištų užuot dejavę, kiek daug išleidot Kanaruose...

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.