Po studijų išvyko
Gyvename su vyru Jungtinėje Karalystėje jau 3 metus (iškart visi, spėju, pagalvos, o „čiken fektori“ (dirba viščiukų fabrikuose - red. past.). Galvokite kaip jums patogiau. Gaila, bet stereotipai dažnai apsuka galvas žmonėms. Esame „jaunosios“ Lietuvos atstovai, mums iki 30 metų.
Lietuvoje su vyru pabaigėme ekonomikos bakalaurą, tvirtai tikėjome, kad būsime naudingi saviems, tačiau darbus pagal specialybę radome tik tarptautinėse kompanijose. Lietuvoje buvo gerai, dirbome, mokėmės, veržėmės į gyvenimą, viskas kaip ir buvo šaunu.
Visi tikriausiai klaus, tai kodėl išvažiavote į Angliją? Atsakau – todėl, kad buvo noras išbandyti save, pakeliauti, įgauti patirties, pažinti, ugdyti save ir išmokti kažko naujo. Esame su mainų programomis buvę ir už Atlanto.
Juk kiekviena kelionė, tai nepakartojama patirtis. Taigi, pabandėme. Ir žinote ką? Visiškai nesigailime! Džiaugiamės kiekviena diena, praleista čia, Londone. Tikrai nesakysiu, kad mums pasisekė, mes labai daug darbo įdėjome visur, tiek gyvendami Lietuvoje, tiek Anglijoje.
Smerkia tik lietuviai
Noriu pridurti, kad užsienyje žmonės daug dirba, jie nesiskundžia, jie atsistoja ir eina į darbą. Žmonėms net nekliudo kelionė su metro, kuri į viena pusę užtrunka valandą, kartais ir ilgiau.
Norint pasiekti tai, ko niekada neturėjai, turi daryti tai, ko niekada nedarei. Dar vienas labai puikus pamąstymas: niekada jokia pasaga neatneš jums laimės ir sėkmės, kol neprisikalsite jos prie savo kanopų ir nepradėsite arti kaip arklys!
Su vyru dirbame įdomius ir gerai apmokamus darbus, toliau mokomės, keliaujame ir stengiamės pažinti.
Gyvenant Anglijoje susipažinome su šimtais žmonių, kurie įkvepia ir tau visai nereikia įrodinėti ar apsimesti, kuo nesi.
Vienintelis skirtumas tarp Lietuvoje likusių tautiečių ir kitų šalių žmonių tas, kad vieninteliai lietuviai savo tautietį pasmerks, pasidžiaugs, kai jam nepasiseks, sugalvos savo priežastį, kodėl išvyko iš Lietuvos ir dar uždės etiketę tau, kad tu esi pinigų ištroškęs, neišprusęs, rūkantis ir geriantis „čiken fektori“ linijos darbuotojas, kurio tikslas būti direktoriumi. Deja, dažna tautiečio siekiamybė – direktorius.
Kiekvienas bilietas turi istoriją
Visame pasaulyje yra nuostabių žmonių! Kiekvienas nupirktas lėktuvo bilietas turi savo istoriją. Gal tai meilės ilgesys, gal noras pamatyti kraštovaizdį, gal tai atostogos, gal tai noras mokytis universitete, o gal tai tiesiog nepritekliaus klausimas.
Kiekvienas turime savų problemų. Pas kažką supelijusi duona, o pas kažką deimantai per maži. Visi mes turime savo istoriją ir priežastį, kodėl vienas iš mūsų yra Maskvoje, o kitas, pavyzdžiui, Keiptaune.
Visi turi savo atsakymus. Nesvarbu, kur tu gyveni, svarbu esi geras ir doras žmogus! Šiame, 21 amžiuje visiškai nesvarbu, kur tavo būstas, tu gali pusryčiauti Tokijuje, o vakarieniauti jau Niujorke. Ar nuo to, kad žmogus keliauja, pažįsta, domisi ir mokosi ar dirba, yra smerktina ir jis tampa tautos priešu?
Visi mes esam šio nuostabaus pasaulio vaikai, visi mes turime pasidžiaugti už kitus ir skleisti teigiamas emocijas, visi turime galvą ant pečių ir rankas darbui! Juk namai ten, kur širdis. Mano širdis visada bus pas Mamą ir Tėtį Lietuvoje. Jie tai puikiai žino ir jaučia, bet visai nesvarbu, kad aš grįžtu ten per metus 2 kartus, tačiau emocinis ryšys man leidžia jaustis saugiai ir ramiai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
