Anytos žodžiai skaudino, bet papriekaištavus prasidėjo sunkiausias periodas

Esu mama, viena auginu ketverių metų dukrytę. Su vyru išsiskyrėme prieš pusantrų metų, aš buvau skyrybų iniciatorė.

Mama negalėjo patikėti, ką apie ją dukrai pasakoja buvusi anyta.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
Mama negalėjo patikėti, ką apie ją dukrai pasakoja buvusi anyta.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Modesta

Oct 16, 2018, 5:13 PM, atnaujinta Oct 2, 2019, 3:19 PM

Mirtinai nusibodo jo naktinės gastrolės su nevedusiais draugais, svetimų moteriškų kvepalų kvapas ant drabužių ir jo mergelių skambučiai. Nusprendžiau nebekentėti. 

Po skyrybų jis visą laiką rūpinosi savo dukra, pirkdavo dovanas, nepamiršo nei gimtadienio, nei Kalėdų. Dažnai lankydavo, veždavosi pas save ar savo tėvus. Netrukdžiau buvusio vyro ir dukros bendravimui, ji labai myli tėtį. Vaikas juk nekaltas dėl suaugusių žmonių problemų. 

Netikėtas dukros klausimas

Maždaug prieš porą mėnesių, kada buvęs vyras pasiėmė dukrelę savaitgaliui ir nusivežė į sodybą kaime, išleidau ją ramia širdimi. Žinojau, kad mergaitė bus pamaitinta, laiku užmigdyta ir neliks be priežiūros.

Kol gyvenome susituokę, jis buvo ne pats geriausias vyras, bet tėtis – tikrai rūpestingas.

Tačiau kartą, kai jis parvežė dukrą sekmadienio vakarą, ji buvo pavargusi, trynė akis, zyzė, todėl paskubėjau ją paguldyti į lovelę. 

Kitą rytą prie pusryčių stalo mano mergytė staiga uždavė klausimą, nuo kurio net žagtelėjau. 

„Mamyte, ar tu k..va?“, – nei iš šio nei iš to kuo nekalčiausiai paklausė mano angelėlis. 

Pamaniusi, kad dukra prisigraibė tokių puikių žodžių darželyje, kantriai paaiškinau jai, kad tai blogas žodis, kad nereikėtų jo sakyti, tuo viskas ir pasibaigė. 

Kadangi dukra šito daugiau nekartojo, apsiraminau ir pasistengiau įvykio nesureikšminti. Juo labiau, kad grupę lanko ir keletas vaikų iš asocialių šeimų, nuo jų žodyno net visko mačiusioms auklytėms linksta ausys. 

Grįždavo pasikeitusi

Sunerimau tik kitą savaitgalį, kada vyras vėl išsivežė dukrelę pas savo tėvus. Pastebėjau, kad mano mergaitė ne tokia, kaip visada. Šiaip ji čiauškutė, linksmuolė, o dabar elgėsi tyliai, atrodė kažkokia užguita. 

Blogiausia buvo, kai nusprendžiau ją paguldyti. Šiaip visada migdydavosi be jokių ožių: paskaitydavau jai mėgstamą knygutę, palinkėdavau labos nakties ir ji kuo ramiausiai užsnūsdavo. Tik reikėdavo palikti kambaryje įjungtą naktinę lemputę. O tąkart staiga paleido dūdas. Ilgai raminau, kol užmigo.
 
Labai sunerimusi paskambinau buvusiam paklausti, kaip jautėsi dukra. Gal sirguliavo, gal kažko išsigando? Jis pasakė, kad mergaitė visą savaitgalį buvo linksma, daug bėgiojo lauke, kad paprasčiausiai pervargo ir man nėra dėl ko sukti galvą. 

Paskui panaši situacija kartojosi dar porą savaitgalių. Kai tik vaikas nuvažiuoja pas senelius, tiek grįžusios nepažinsi. Nekalba, gūžiasi, verkia prieš miegą. Klausinėjau, kas atsitiko, ir vienaip ir kitaip, kol pavyko ją prakalbinti. Kai dukra pasakojo, kas vyksta, plaukai stojosi piestu. 

Anytos kalbos skaudino

Pasirodo, jos močiutė, mano anyta, kiekvieną mielą savaitgalį savo kalbomis bandė mano vaiką nuteikti prieš mane. Ko tik mano dukrelė neprisiklausė! Ir kad aš esu paleistuvė (štai iš kur ji parsinešė blogą žodį), kad greit atsivesiu į namus nepažįstamą dėdę, kuris ją skriaus ir nemylės, kad dukrai geriau gyventi su senele ir tikruoju tėveliu, kad verčiu ją eiti į darželį, nes jos nemyliu... 

Klausiau, ką kalba dukra ir net kumščiai gniaužėsi iš pykčio. Su anyta niekada nebuvome geros draugės, bet ir nesipykome. Ji puikiai žinojo, koks jos sūnaus charakteris.

Ne kartą man sakė, kad, jos nuomone, sūnus dar nesubrendęs šeimai. Žinojo ir apie jo gastroles ir net „dangstė“. Būdavo skambinu, mušasi į krūtinę, kad sūnus uošvių sodyboje, o vėliau jis pats prisipažįsta, kad ošė su draugais. 

Kai dukrelė užmigo, paskambinau anytai, išdėjau viską, ką galvoju apie ją ir jos elgesį su anūke. Iš pradžių ji gynėsi, bet paskui parodė savo tikrąjį veidą. Išrėkė, kad nieko panašaus nebūtų, jei nebūčiau išsiskyrusi ir jos sūnui nereikėtų mokėti alimentų. Desertui vėl išvadino mane „k...va, barakuda“ ir atjungė telefoną. 

Didėja praraja

Nuo tada prasidėjo sunkiausias mano gyvenimo periodas. Skyrybas ištvėriau gana lengvai, kaip ir vienatvę. Išsrėbti anytos užvirtą košę pasirodė ne mano jėgoms. 

Iš pradžių labai pykau. Taip labai, kad buvau nusprendusi išvis neleisti dukros pas anuos senelius. Paskui atlyžau. Dukra juos myli, pasiilgsta. Jai patinka leisti savaitgalius uošvių sodyboje. 

Užgniaužusi išdidumą nuvažiavau pas anytą pasikalbėti žmoniškai. Paprašyti dėl savo dukros. Norėjau prisibelsti į tos moters sąžinę, juk kalbam apie jos anūkės gerovę... Nepavyko. Užtrenkė man prieš nosį duris. 

Dabar, kiekvieną kartą, kai atiduodu jam dukrą, širdis spurda iš baimės. Nors tarėmės, kad kol kas dukros pas uošvius nevežtų, nebent trumpam, niekada nesu tuo tikra. 

Nežinau, ar buvęs vyras manęs paklausys. Jo mamos dėka dabar mes skirtingose barikadų pusėse ir jaučiu, kaip praraja tarp mūsų gilėja. 

Pila pamazgas toliau

Lyg to būtų maža, sulaukiau priekaištų iš bendrų pažįstamų. Ką besutiktų, anyta skundžiasi, kad uždraudžiau jai matytis su anūke, nors tai netiesa. Šimtą kartų siūlau buvusiam atvežti anytą pas mus. Taip galėčiau apsaugoti dukrą. 

Nemanau, kad man būnant šalia, ji išdrįstų pilti pamazgas mano adresu. Į savo namus ji manęs nepriima. Pažadėjo, kad iškvies pareigūnus, jei pamatys savo kieme. 

Dabar žmonių akyse tos moters dėka esu bloga mama, tikra siaubūnė, kuri neleidžia susitikti anūkei ir vargšei išsiilgusiai močiutei. O aš nieko niekam įrodyti negaliu. Viskas, ką turiu, tai mano dukros pasakojimas. 

Labiausiai man gaila dukros. Negana to, kad jos mintis užnuodijo baisiomis kalbomis, tai dar ir bando atimti kas svarbiausia – šeimą. 

Turinys pirmą kartą publikuotas 2017 metų spalio 14 dieną.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?