Nesipykstame, nesimušame, nesivaidijame. Tiesiog kantriai gyvename ir laukiame, kol galėsime nustoti meluoti sau ir aplinkiniams, kokia tobula šeima esame. Ištverti šią kančią ir veidmainystę man padeda tik vienas žmogus, neseniai atsiradęs mano gyvenime.
Sugniuždė išdavystė
Kai tekėjau, buvau dar jauna. Gyvenome mažame bendrabučio tipo butuke. Mums nieko netrūko – nei pinigų, nei maisto, nei kelionių, nei draugų. Mes turėjome vienas kitą ir to užteko. Ilgainiui užgyvenome didesnį butą, vėliau ir namą. Sulaukėme šeimos pagausėjimo. Ilgiau užtrukdavome darbuose ar su draugais mieste. Galiausiai susidūrėme su santykių krize. Vyras mane išdavė su kita. Tai nebuvo ilgalaikis romanas, greičiau trumpą laiką tesęsis aistros tenkinimas.
Tačiau tai mane sužlugdė. Jaučiausi išduota, pažeminta, nereikalinga. Puoliau į depresiją, kurią bandžiau įveikti pastojusi antrą kartą... Taip jau nutiko, kad su vyru susitaikėme. Atleidau jo nuodėmes, kurių jis daugiau nepakartojo.
Atrado džiaugsmą
Vieną dieną likimas man atsiuntė gražų jauną vyrą, kuris tai sugebėjo priminti. Jis įrodė, kad esu verta kur kas daugiau nei tikėjausi. Jis vėl pažadino manyje moterį.
Mano meilužis už mane 10 metų jaunesnis. Nepulsiu vardinti jo pranašumų prieš mano vyrą. Tik pasakysiu, kad didžiausia jo įteikta dovana man – vėl atgautas pasitikėjimas savimi. Atrastas patrauklumas ir džiaugsmas gyventi. Aš vėl myliu gyvenimą, vėl noriu šypsotis. Gal keistai nuskambės, bet man užmezgus slaptą romaną netgi pasitaisė santykiai su vyru. Tapau jam atlaidesnė ir nuolankesnė. Turbūt iš gailesčio.
Skirtis neketina
Su savo meilužiu praleidžiu daug laiko. Domiuosi dalykais, apie kuriuos neįtariau egzistuojant. Jis netgi mielai leidžia laisvalaikį su mano dukra, kuriai net tikras tėvas nerodo tiek rūpesčio ir dėmesio. Su juo per gana trumpą laiką pražydau ir kaip asmenybė, ir kaip moteris. Visoms mane smerkiančioms moterims galiu pasakyti tik viena. Labai gailiuosi, kad nesutikau jo anksčiau.
Ar aš ketinu skirtis? Kaip jau rašiau prieš tai, nenorime traumuoti dukros. Galbūt jai paaugus ir nuspręsime žengti tokį žingsnį. O kol kas tiesiog mėgaujamės neįpareigojančiu statusu. Kas žino, kaip pasikeistų mūsų santykiai, jei taptume vyru ir žmona?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
