Pagrindine inovacija laikau individualizuoto ugdymo įdiegimą. Iš savo praktikos galiu patvirtinti, kad iki Nepriklausomybės visi mokiniai dar buvo mokomi taip pat ir to paties, o šiandien daug labiau atsižvelgiama į vaikų individualumą. Pasikeitęs požiūris ne tik leidžia geriau motyvuoti vaikus, bet ir padeda jiems pasiekti ženkliai geresnių rezultatų.
Iki pradedant taikyti individualizuoto mokymo metodus viskas iš esmės priklausė nuo paties mokytojo atsidavimo ir jo iniciatyvos skirti laiko specialiai aukštesnių gebėjimų mokiniams skirtų užduočių ruošimui. Jeigu mokytojas tokio noro neturėdavo, visi mokiniai klasėje buvo mokomi vienodai. Tokiu atveju visiškai nebuvo atsižvelgiama į tai, kad vieni mokiniai su užduotimis susitvarko greičiau, o kiti lėčiau.
Atkūrus Nepriklausomybę situacija kurį laiką mažai kito. Užduotys pagal gebėjimų lygį ir toliau buvo pritaikomos tik ypatingų poreikių vaikams, o visi kiti mokiniai mokėsi vienodomis sąlygomis. Visgi mokytojai pradėti skatinti skirti daugiau individualaus dėmesio kiekvienam vaikui, o gabiausius ruošti olimpiadoms, įvairiems konkursams. Tai nebuvo taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Nebuvo jokios bazės, iš kurios mokytojai būtų galėję pasirinkti įvairaus lygio užduočių. Taigi ir toliau kliautasi mokytojų iniciatyva ir pasiaukojimu.
Atėjus XXI a. apie diferencijuoto ir individualizuoto ugdymo svarbą pradėta diskutuoti dar dažniau. Prabilta apie poreikį pamažu pereiti nuo universalaus mokymo prie individualaus, kurio metu būtų atsižvelgiama į kiekvieno mokinio gebėjimus, mokymosi būdą ir tempą.
Apie individualizuotą ugdymo modelį kalba 2015 m. švietimo ir mokslo ministro patvirtina „Geros mokyklos koncepcija“, parengta siekiant kelti bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės lygį. Joje teigiama, kad mokiniai nevienodi savo fizine, emocine, socialine branda. Jie pasižymi skirtingais gebėjimais, kultūrine bei moksline patirtimi. Vieni pažangą daro lėčiau, o kiti kur kas sparčiau. Todėl svarbu sudaryti galimybę mokytis kiekvienam priimtiniausiais būdais.
Pati visada skirdavau daugiau laiko gabiems mokiniams, savo iniciatyva ruošiau juos olimpiadoms. Taip pat skatinau ir mokinius, kuriems sunkiau sekdavosi atlikti užduotis. Tačiau tam reikėdavo aukoti labai daug savo laiko. Trūkdavo mokomųjų priemonių, duomenų bazių, todėl pamokoms tekdavo ruoštis pačiai. Atsiradus diferencijuotų užduočių paketams, ši problema buvo išspręsta. Užduotys juose suskirstytos į patenkinamą, pagrindinį, aukštesnį ir netgi gabiųjų mokinių lygius.
Tyrimais patvirtinta, kad, mokiniui gaunant savo gebėjimo lygį atitinkančias užduotis, jis ima labiau pasitikėti savo jėgomis. Išaugusi motyvacija bei tikėjimas savimi skatina mokytis toliau bei siekti aukštesnio lygio. Taip mokinys per trumpesnį laiko tarpą gali pasiekti geresnių rezultatų.
Be to, spręsdamas individualizuotas užduotis, pats vaikas prisiima atsakomybę dėl savo mokymosi pažangos, įvertina save, išsikelia trimestro tikslus, kuriuos aptaria su mokytoju. Tai padeda objektyviau įvertinti ir mokymosi rezultatus, suprasti, kur sekėsi silpniau, o kur geriau, kokios užduotys patiko, o kurios buvo nesuprantamos.
Spręsdami skirtingų lygių užduotis, mokiniai nesipyksta, gražiai priima ir sėkmes, ir nesėkmes. Jie mokosi išgyventi ne tik sėkmingas akimirkas, bet ir klaidas. Jeigu vaikui užduotys per sunkios, jis gali grįžti į lengvesnį lygį, mokytis ir vėl bandyti iš naujo.
Ne veltui garsus mokslininkas Albertas Einšteinas yra sakęs: „Kiekvienas yra genijus. Bet jei apie žuvį spręsite pagal jos gebėjimą įlipti į medį, ji visą gyvenimą galvos esanti kvaila.“
Inga Viltrakienė, biologijos mokytoja ekspertė, elektroninės mokymosi aplinkos (EMA) užduočių autorė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
