Nors nesidomiu mada, bet vieši jo pasisakymai apie Lietuvą, kaip apie pačią blogiausią šalį visada pasiekia mano ausis.
Kilo ažiotažas
Prieš gerą dešimtmetį, pamenu, viename interviu Juozas išklojo pareiškimą, kad savo perlų jis Lietuvos kiaulėms nemėtys. Tačiau realybė buvo kitokia – savo perlus juo besižavinčioms „kiaulėms“ jis jau daug metų mėto, iš jų sėkmingai gyvena bei pinigą krauna.
Po skandalingo dizainerio interviu rusų propagandiniam kanalui ir eilinės jo išpažinties, kaip blogai gyventi Lietuvoje ir kokia šlovinga yra Rusija, kilo didžiulis ažiotažas.
Vieni kalė dizainerį prie kryžiaus už išdavystę, kiti stebėjosi visuomenės reakcija ir piktinosi, kodėl laisvoje šalyje laisviems žmonėms negalima išsakyti savo nuomonės.
Nuomonė ar niekinimas?
Nuomonės išsakyti mūsų šalyje niekas nedraudžia. Tačiau man labai keista, kad žmonės žodžio laisvę suvokia savotiškai. Ką norime, tą dabar ir kalbame. Be jokios pagarbos sau, kitam ir artimam. Be moralės ir tolerancijos. Tik žodžio laisvės nereikėtų painioti su šalies niekinimu.
Nesuprantu vieno, kodėl Lietuva jau daug metų nepatenkintas ir dėl blogo gyvenimo čia verkiantis dizaineris neišvažiuoja?
Sovietmečio mentalitetas
Labai graudu, kai supranti, kad toks sovietmečio laikų žmonėms būdingas mentalitetas vis dar labai giliai įsišaknijęs į mūsų pasąmonę.
Drabstantys mėšlą ant Lietuvos turbūt pamiršo, kad mes jau gyvename kitais laikais. Mes gyvename ne Tarybų sąjungoje.
Mūsų niekas nelaiko ir išvykti galime bet kuriuo paros metu. Galime susikrauti lagaminus ir skristi į bet kurią pasaulio šalį ir patirti ten katarsį.
Taip padarė beveik milijonas nelaimingų tautiečių. Kam kentėti ir tau, Juozai?
Man dizainerio netgi savotiškai gaila dėl tokio pasiaukojimo gyventi tokioje baisioje valstybėje. Juk niekas tokios jo aukos neįvertins. Argi ne taip, kiaulės jūs!?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
