Štai visai nesenai trinktelėjo žinia, kad skiriasi Aušros ir Eugenijaus Maldeikių šeima. Žmonės skiriasi po 38 bendro gyvenimo metų.
Kartais atrodo, kad po tokio ilgo kartu praleisto laiko žmonės jau turėtų būti visus santykių kampus apšlifavę ir nugludinę. Bet, pasirodo, yra visiškai kitaip.
Išties labai nemalonu, kai žmonėms po tiek kartu praleistų metų tenka pasukti skirtingais keliais.
Bet aš norėjau aprašyti kai ką kita. Tikrai nesitikėjau pamatyti visiškai kitokį A. Maldeikienės veidą. Po skyrybų ji atskleidė visiškai kitokią savo žmogiškąją būseną.
Mes visi kažkaip buvome pripratę šią moterį matyti visiškai kitokią – dažniausiai kovingai nusiteikusią, nenuginčijamą... Tikrai buvo netikėta, kaip ji visuomenei vieną dieną atvėrė savo širdies skaudulius.
Nepalaužiamą savo charakterį demonstravusi politikė vis dėlto patvirtino, kad kartais palūžta net ir tvirčiausios moterys.
Turbūt retas iš mūsų pagalvojame, ką tenka išgyventi žmogui, kurio asmeninio gyvenimo epizodus aptarinėja visa Lietuva. Ir ne visada iš gerosios pusės.
Todėl svarstau, ar teisingai pasielgė savo skyrybų dramą ir skausmo ašaras prieš visą Lietuvą paviešinusi politikė, taip piktaliežuviams suteikdama tik dar daugiau peno apkalboms.
Buvo net gėda skaityti kai kurių tautiečių komentarus ir aptarinėjamas galimas skyrybų priežastis.
Tik po tokių viešų išpažinčių dar kartą įsitikinu, kad pasitvirtina liūdna tiesa. Širdies skaudulius verčiau išgyventi artimų žmonių rate ir viešai neaptarinėti savo asmeninių šeimos dramų. Ypatingai tokiems garsiems žmonėms.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
