Skaičiuoja išlaidas
Darbas mano yra Senuosiuose Trakuose, pats gyvenu Trakuose. Butų nuomos kaina vidutiniskai 200 eurų per mėnesį be komunalinių mokesčių. Elektra, šildymas, vanduo – dar 100 eurų.
Kadangi esu daug ir sunkiai dirbantis vaikinas, valgyti taip pat norisi ne tik kruopas, todėl vidutiniškai per mėnesį išleidžiu 150 eurų maistui. Plius visokios buities prekės, skalbimo milteliai, dantų pasta, skutimosi reikmenys dar apie 20 eurų. Taip pat televizija, internetas, mobilus telefonas... Negyvensi juk tarp keturių sienų kaip koks aborogenas.
Kadangi mūsų infrastruktūra Lietuvoje išvystyta menkai, į darbą viešuoju transportu gali vykti tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvenantys žmonės. Todėl prie mano mėnesinių išlaidų dar prisideda automobilis, kurio draudimas man kainuoja 60 eurų per mėnesį. O kur dar kuras, kuriam vidutiniškai per mėnesį reikia išleisti apie 50 eurų.
Pragyvenimui ir būtiniausiems dalykams išleidžiu 580 eurų. Ne tam, kad gyvenčiau, o tam, kad egzistuočiau! Gerai būtų, jai tėvai galėtų suteikt būstą ar geresnę darbo vietą, bet, deja, ne mano atveju.
Gaunu vidutiniskai 700 eurų mėnesinį atlyginimą ir tai dar nėra pats blogiausias variantas Lietuvoje. Grubiai tariant, be pragyvenimo savoms reikmėms lieka 100 eurų. Bet juk vėlgi reikia ir apsirengti, ir panelę norisi į kiną nusivesti... O kainos jau toli gražu nebe tokios, kokios buvo...
Na, sukiesi kaip gali, kad tik pragyventum.
Gavo baudą
Ir štai, prasižengiau vairuodamas – viršijau leistiną greitį, buvau nufotografuotas greičio matuoklio. Praėjus mėnesiui gavau kvietimą atvykti į Trakų policijos komisariatą. Atvykau, kaip ir priklausė, paskirtą dieną.
Buvo priimtas sprendimas mėnesį apriboti vairuoti automobilį ir sumokėti 450 eurų didžio piniginę baudą. Kitu atveju būsiu perduotas antstoliams.
Gal kas nors gali paaiškinti, iš kur gauti tuos 450 eurų? Tai daugiau už Lietuvos minimalų atlyginimą! Dabar esu pastatytas į tokią padėtį, kad turiu rinktis – eiti gyventi į lauką ir nevalgyti, ar turėti reikalų su antstoliais, nors to pasekmės būtų tik dar labiau išaugusi skola.
Ir tiesiog pradėjus galvoti, kaip čia pasielgti, kaip išspręsti problemą, supratau, jog pragyventi ir susimokėti baudos man tikrai neišeis, o badauti, kol išsiskukčiau iš skolų, aš irgi nepasiryžęs.
Todėl nusprendžiau emigruoti! Na, tiksliau, nenusprendžiau, o tiesiog buvau pastūmėtas tokiam sprendimui. Bet argi kam įdomu? Žinoma ne!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
