Čia buvo prieš dvejus metus, tai dabar jau galiu rašyti ir nesijaudinti, jog vaikinas atpažins ar kas nors apkalbės.
Aš ilgai draugavau su vienu vaikinu, o kai išsiskyrėm, nežinojau, kaip elgtis. Norėjosi dėmesio, šilumos ir seksualinių santykių, bet buvau save įtikinusi, kad tą įmanoma gauti tik ilgalaikiuose santykiuose. Todėl užsiregistravau pažinčių portale ir pradėjau ieškoti naujų rimtų santykių.
Gera mergaitė?
Prieš pat Valentino dieną man parašė keliais metais vyresnis vaikinas. Iš nuotraukos labai gražus, tamsus. Sudomino tuo, kad parašė be jokių banalybių, paprasčiausiai: „Patikai, jeigu ir aš tau simpatiškas – susitinkam gyvai pabendrauti.“
Kovojau su savimi, eiti ar neiti. Iš jo rašymo stiliaus supratau, kad čia nebus apie rimtumą. Žmogus neturi barjerų ir nemano, kad seksas įmanomas tik rimtuose santykiuose. Supratau, kur lįsčiau.
O aš buvau tokia gerietė, tvarkingai surištais plaukais, išlygintais sijonais ir su milijonu įsitikinimų... Trumpai tariant, idėja kirtosi su mano išankstinėmis nuostatomis, bet kažkas to vaikino bendravime kabino.
Ir tada Valentinos dienos rytą, berods, įsijungiau feisbuką. Visur klausimai, „kaip su mylimukais švęsit meilės dienelę“ ir panašiai. Užputojau. Bloga jau buvo nuo meilės paieškų, bloga nuo perdėtos romantikos, o labiausiai bloga nuo savęs pačios.
Patraukė vaikino iniciatyva
Tyčia perspėjau jį, kad neromantizuoju Valentino pasimatymo, paprasčiausiai taip sutapo laikas, man laisvas vakaras. Nenorėjau, jog prisigalvotų.
Ruošdamasi žiauriai jaudinausi ir užtrukau ne pusvalandį. Jaučiausi visiškai kitu žmogumi, manyje budo laisvė gyventi sau. Norėjau atitinkamai ir atrodyti.
Pasileidau ir susitaršiau plaukus, pasidariau ryškesnį makiažą, juodai apvedžiau akis. Nuo labai seniai turėjau aptemptą, trumpą mėlyną suknelę – tokią, kur kiekvienas kūno linkis paryškinamas. Aišku, lauke šalta, betgi ne pasivaikščioti tikomės.
Atvažiavau į miestą anksčiau nei tarėmės, parašiau jam, susitikome. Įspūdis – geresnis nei tikėjausi, gyvai vaikinas buvo dar gražesnis. Ir labai, labai savimi pasitikintis.
Iš karto eidamas apkabino mane per liemenį, vienas nusprendė, kur prisėsime užkąsti, labai vyriškai bendravo. Kavinėje vis lietė mano ranką, sėdantis – nugarą, nuolat palaikė kūno kontaktą. Aš buvau dar labai sutrikusi, bet jam tas nemaišė, elgėsi drąsiai ir atsipalaidavusiai už mus abu.
Kai atnešė sąskaitą, nespėjau į ją net pažiūrėti – jis jau mokėjo. Tada apkabino mane per liemenį ir pasakė: „Važiuojam pas mane kavos.“ Ne paklausė – pasakė. Ir nusivedė mane.
Geriausias seksas gyvenime
Nuvažiavom pas jį, širdis daužėsi taip, kad stebiuos, kaip jis negirdėjo. Nuvilko paltą, pasiūlė kavos, aš dar tik bandžiau apsiprast aplinkoj, o jis sako: „O gal...“
Priėjo prie pat, apkabino mane per liemenį ir pabučiavo. Taip pabučiavo, kad man kojas pakirto.
Jis pradėjo glostyti man nugarą, bučiuoti kaklą, tuo pat metu švelniai vesdamas į kambarį. Atrodė, kad jo rankos buvo visur: ant nugaros, užpakaliuko, krūtinės, pirštai mano plaukuose...
Nerimą užgožė susijaudinimas, seniai nebuvau net bučiavusis. Mane veikė viskas, jo prisilietimai ir kvepalai, trijų dienų barzdelė, tvirti pirštai. Jau bučiuojantis pradėjau aimanuoti ir visas „geros mergaitės genas“ išgaravo.
Atsisėdau jam ant kelių, veidu į jį, ir pagaliau atsipalaidavau. Nuvilkau megztuką ir liečiau visą jo kūną, atrodė, gėriau jį į save.
Dar niekada taip nenorėjau susilieti su vyru, virpėjau jam glamonėjant mano krūtis. Troškau greičiau pasiekti išsipildymą, kai nebegalėjau tverti, paprašiau, kad ateitų į mane. Tai buvo kaip sprogimas.
Pagaliau džiaugiasi laisve
Paskui dar išgėrėme kavos, išvažiavau namo. Vaikinas dar rašė kartą ar du, bet nebesusitikau, bendravimas nutrūko. Nenorėjau sugadinti savo pirmo vienos nakties nuotykio paversdama jį kažkuo kitu.
Man ta diena labai svarbi. Pagaliau išsilaisvinau nuo senų įsitikinimų, geros mergaitės įvaizdžio ir bailaus požiūrio į seksą.
Kas pasakė, kad jis turi vykti tik iš meilės? Ir kas suteikė teisę vyrams naudotis sekso teikiamais malonumais be sąžinės graužaties, kol moterys stengiasi išlaikyti gerą moralinį veidą?
Esu žiauriai dėkinga tam vaikinui už patirtį, kuri pakeitė mano požiūrį. Pradėjau mylėti savo kūną ir mėgautis gyvenimu be baimės. Tai – geriausia Valentino dovana. ;)
Šis pasakojimas dalyvauja Valentino dienos konkurse „Mano pirmasis bučinys“. Galbūt ir jūs prisimenate, koks buvo pirmas bučinys su mylimuoju? Gal bučiavotės neįprastoje vietoje, netradicinėmis aplinkybėmis? Būna ir taip, kad didžiausią įspūdį palieka pirmasis bučinys dar paauglystėje. O gal tai buvo paskutinis jūsų bučinys?
Jūsų prisiminimai gali būti geri, blogi, romantiški ar kurioziniai – pasidalinkite jais su mumis! Kokiomis aplinkybėmis, su kuo ir kaip įvyko jums įsimintinas pirmas bučinys? Ir dėl kokių priežasčių būtent jo niekada nepamiršite?
Rašykite savo istorijas mums ir siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt.
Dalinkitės savo pirmojo bučinio istorijomis ir laimėkite itin praktišką ir romantišką prizą dviems – „Napsie“ čiužinį (160x200 cm), kurio vertė 469 eurai! Neabejokite, kad tokia dovana atneš permainas jūsų miegamajame!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
