Po aštuonerių metų santuokos pora skiriasi ir, turbūt jau visi pastebėjo, aiškinasi viešai iki smulkmenų. Jau nusiteikiau, kad laukia varymas ant buvusios antrosios pusės, bet viskas turi ribas. Apstulbau išgirdusi pasisakymus apie Moniką.
Reportažo pradžioje skambėjo žodžiai: „Visuomet palaikė vyrą, niekada nesiskundė...“
O, vaikeli... Kam taip įžūliai meluoti? Ar ji pati prisimena savo ankstesnius žodžius? Palaikė ir nesiskundė – būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu.
Anksčiau kalbėjo kitaip
Kaip tada dėl senos „Nuo... iki...“ laidos, kurioje tada dar neseniai ištekėjusi Monika pasakojo, kokia yra pavydi? Kad Andrius Šedžius laksto į komandiruotes, nebūna namuose ir kaip ji dėl to kenčia? Dalijosi savo su vyru konfliktais, smulkiai nupasakojo jo elgesį...
Arba straipsnius žurnale, kur ji pasakojo, kad na, nėra jis toks geras tėtis? Piktinimasis dėl dėmesio stokos jai ir vaikui, kitų moterų dėmesio pačiam Šedžiui, bendravimo su vaikučiu šiam gimus...
Ar visa tai – ne skundai? Oi, dovanokit, aš nejautri – matyt, čia pats tikriausias palaikymas.
Kita frazė, norint pabrėžti jos kančią dėl vyro (maždaug, nesiskundė net tada): „... net kai į komandiruotes išvykusio vyro namuose nebūdavo ištisas dienas.“
Tai pala, jis juk dirbo! Komandiruotė – ne atostogos, kur tralivalintum, o verslo, darbo reikalai. Kodėl reikėtų dėl jų skųstis? Sako, darbas jam buvo pirmoje vietoje. Tai tikriausiai, kai turi išlaikyti šeimą ir dar vaikus iš ankstesnių santuokų, darbas ir turi būti svarbus. Ar geriau būtų ant sofos sėdintis lodorius?
Motinystės ypatumai
Kaip ypatinga detalė nuskambėjo ir tai, kad Monika nežadindavo vyro naktimis, kai vaikas verkdavo. Manau, visos pirmus metus kūdikį auginančios mamos naktimis keliasi pačios. Vyras papo neturi, nepažindys.
Juokingai nuskambėjo ir priežastis susilaukti kūdikio. Santykiai nesivyniojo, vyro namie nebūdavo, todėl vaiko susilaukė, kad „kai nėra vyro turėtų ką veikti“. Rimtai? Brandi priežastis.
Taip pat ji pasakojo verkdavusi, kai jau išsikrausčius atskirai gyventi Andrius pasiimdavo vaiką kelioms valandoms. Sėdėdavo „verkdama, kad mano vaikas dabar ne su manim, o pas tėtį“.
Kiek moterų verkia dėl priešingos priežasties... Kad vyrai nesidomi, nelanko, neprižiūri. O čia – nepaisant viešo santykių aiškinimosi vyras vaiku rūpinasi, kiek tik gali. Pažįstu kelias vienišas mamas, kurios ranką koją atiduotų, kad tik sūnus mylintį tėtį turėtų.
Nenoriu būt labai negatyvi, vienas pasisakymas jos patiko. Už ką Moniką gerbiu, tai kad nežada teistis dėl pinigų. Barakudos etiketės jai niekaip nepriklijuotum.
Tačiau jeigu nori išlaikyt orų veidą, geras patarimas būtų nuo pirmų santuokos metų nepilstyt ant vyro purvo.
Beje, kažkurį jos pasisakymą apie Šedžiaus trūkumus išgirdęs mano vyras pasakė: „Jei žmona viešai taip ant manęs varytų, iškart išeičiau.“
Ir aš nesistebiu. Už uždarų durų vyksta daugybė dalykų, nežinau, ar yra nors viena ideali pora. Tačiau kalbėti apie savo antrą pusę neigiamai kitiems žmonėms, o dar tuo metu, kai esat kartu – išdavikiška. Kaip paskui gali tikėtis gerų santykių?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
