Buvo praradęs viltį
Žinoma, yra ir ne tokių malonių kartų, bet visgi tai būna pirmi kartai. Per gyvenimą esu skaitęs nemažai pasakojimų apie kitų žmonių pirmuosius bučinius, bet mano buvo savotiškas. Patikėkite, tada neskraidė nei drugeliai po pilvą, nei dangus užtemo. Viskas buvo be galo paprasta, kasdieniška ir galbūt net banalu.
Bet iki to teko nueiti nemažą kelią. Tikrai džiaugiuosi, kad tas pirmas bučinys buvo su savo gyvenimo žmogumi – žmona. Bet, manau, apie viską nuo pradžių.
Tada jau buvau praradęs bet kokią viltį surasti kažkokį gyvenimo žmogų. Ir štai, man dirbant statybose savo kolegos kieme pamačiau simpatišką merginą. Tai buvo mano kolegos sesuo. Parašiau jai laišką ir mes padėjome draugauti, tačiau greitai atitolome ir santykia inutrūko.
Ji dar buvo jauna, o aš - tik pradėjęs susivokti, ko noriu gyvenime. Praėjus keletui metų mes visai netikėtai vėl susiėjome. Pradėjome draugauti, mėginome ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Aš pradėjau pas ją lankytis svečiuose. Stengiausi rasti progą bent kelias valandas praleisti kartu.
Pirmasis bučinys
Ir tikrai neskubinau laiko. Po truputį pradėjome vienas kitu pasitikėti. Mums abiem norėjosi švelnumo. Elementaraus apsikabinimo ar bučinio. O aš tame reikale buvau visiškas žalias diletantas, taigi, man tai buvo nauja.
Visi stengiasi papasakoti, kokie jie buvo kieti tą akimirką. Bet pas mane viskas buvo kitaip. Visiškai kitaip. Visada svajojau, koks bus mano pirmasis bučinys. Tarsi dariau kažkokį tai planą, bet žmogus planuoja, o dievas juokiasi. Man buvo lygiai tas pats. Atėjus tai akimirkai aš tarsi sustingau ir pradėjau galvoti, ar man gausis. Ar aš tai sugebėsiu. Tas savotiškas nenoras apsijuokti.
Po truputį priartėjus lūpoms viskas viduje sustingo. Tarsi būtų įsijungę kažkokie stabdžiai. Bet aš jaučiau, kad tai mano žmogus. Kad kas jau kas, bet šis žmogus man nepasakys nieko blogo ir neatstums.
Užsimerkiau ir pabučiavau. Trumpai. Atsitraukiau ir tada pamaniau: „Po velnių, bučiuok kaip reikalas“. Ir tada jau pabučiavau, kaip reikia. Bet, žinoma, ne taip, kaip rodo filmuose. Bučinys buvo truputį nevykęs, nes merginai įkandau į lūpą... Tačiau galbūt nebuvo taip jau blogai, jei vieną dieną ta mergina sutiko tapti mano žmona.
Jūsų prisiminimai gali būti geri, blogi, romantiški ar kurioziniai – pasidalinkite jais su mumis! Kokiomis aplinkybėmis, su kuo ir kaip įvyko jums įsimintinas pirmas bučinys? Ir dėl kokių priežasčių būtent jo niekada nepamiršite?
Rašykite savo istorijas mums ir siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt.
Dalinkitės savo pirmojo bučinio istorijomis ir laimėkite itin praktišką ir romantišką prizą dviems – „Napsie“ čiužinį (160x200 cm), kurio vertė 469 eurai! Neabejokite, kad tokia dovana atneš permainas jūsų miegamajame!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
