Pasiūlymas patiko
Merginos šeima nebuvo turtinga. Tėvai dirbo juodą darbą vienoje miesto gamykloje. Kadangi gyveno skurdžiai, o tėvai dirbo neprestižinį darbą, ji bendros kalbos su bendraamžiais taip niekada ir nesurado. Todėl daugiausiai bendraudavo tik su vairuotojais, nuolat važinėjančiais su savo didžiuliais kamazais jos gatvėje. Jie merginą tai pakalbindavo, tai prajuokindavo, tai saldainiais pavaišindavo.
Kartą vienas vairuotojas pasiūlė ne tik pasivaišinti, bet ir pasivažinėti. Daug negalvojus sutiko. Tuo metu jai buvo šešiolikos metų. Jauna, naivi ir nepatyrusi. Kas tada įvyko kabinoje, smulkiai niekam nepasakojo. Bet merginai patiko, kad už seksą sumokėjo.
Taip ir prasidėjo jos kelias į dugną. Iš pradžių mylėjosi tik su tuo vairuotoju, kuris atėmė nekaltybę. Vėliau pasidarė nuobodu. Norėjosi ko nors daugiau. Merginai vis atrodė, kad tolimųjų reisų vairuotojai daug protingesni už savivarčio vairuotojus, o jų gyvenimas daug prasmingesnis ir įdomesnis.
Gyvenimas autostradoje
Jie juk turėjo galimybę matyti visą pasaulį! Ir vieną dieną ji neištvėrusi pabėgo. Autostradoje sustabdžius didžiulę furą pasileido, kaip manė, savo laimingo, nerūpestingo gyvenimo link.
Antras jos sutiktas vilkiko vairuotojas iš tiesų pasitaikė visai neblogas. Globojo, saugojo, neišnaudojo. Tiesa, už seksą pinigų nemokėjo. Bet užtat visada nupirkdavo skanesnį kąsnį ir naujesnį rūbą.
Su juo mergina kartu apkeliavo pusę Europos. Tikrai gyveno nuostabiai. Tik, gaila, per trumpai. Jis turėjo išvykti į šalį, į kurią reikėjo vizos. Todėl jiems teko išsiskirti.
Tapo verge
Sekančio vairuotojo sugraudinti savo jaunyste nepavyko. Jis ilgai nesvarstęs nusimovė kelnes ir liepė pūsti į jo gintarinį saksofoną. Ji priešinosi. Bet nepavyko. Vyras išprievartavo oraliniu budu.
Atrodytų, tai turėjo būti gera pamoka? Bet nebuvo. Ji nepasimokė ir toliau dirbo trasoje, kol galiausiai vienas furistas nesugalvojo atimti iš jos paso. O be paso ji tapo verge. Jis versdavo mylėtis su kitais vairuotojais įvairiais iškrypėliškais būdais ir atimdavo visus uždirbtus pinigus. Ji bijojo ginčytis. Furistas grasino mirtimi. Taigi, vairuotojų poreikių tenkinimas tapo kasdienybė, be jokių jausmų ir meilės.
Tačiau tai ne taip baisu palyginus su tuo, kas vyko vienoje iš krovinių stotyje.
Dušo nėra, apsiprausdavo iš butelio, tualetas baisesnis negu galima įsivaizduoti, dulkės, šiukšlių kalnai, apdergti patvoriai, girti murzini vairuotojai, narkotikai, vėmalų balos, dažnos peštynės, valkataujantys šunys ir žiurkės kaip katės.
Nežinia, kiek laiko jai dar butų tekę dirbti trasos prostitute. Gal iki senatvės? Tačiau likimas lėmė kitaip. Po vienos orgijos merginą taip sumušė, kad ji neatsimena, kaip atsidūrė ligoninėje. O iš jos išriedėjo sėdėdama neįgaliojo vežimėlyje.
Mergina sakosi dabar ne gyvenanti, bet egzistuojanti. Kartais jai norisi tik užsimerkti ir niekada neatsimerkti, kad nereikėtų prisimint tos baisios praeities ir žiaurios realybės. Bet yra kaip yra ir jau nieko nepakeisi.
„Norėčiau paprašyti jaunų panelių – nekartokite mano klaidų ir niekada nesižavėkit prostitučių darbu. Patikėkit, toks darbas tikrai nėra vienas iš maloniausių. Atvirkščiai, tai pats šlykščiausias, bjauriausias ir pavojingiausias darbas, kokį tik galima įsivaizduoti. Kaip gaila, kad aš ankščiau to nesupratau!“ - pažįstamam pasakojo siaubingus išggyvenimus patyrusi mergina.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
