Gal pamenat, seniau rašiau apie šlykščius komentarus, kai būdama nėščia pirkau naktinukus. Dabar jau lyg nebe nėščia? Ir parduotuvė visai kita. Bet tai netrukdo gėdos raudoniui.
Dabar mano krūtinė labai susitraukusi. Sakau atvirai: po žindymo ir lieknėjimo liko dvi slyvos. Ar figos. Liūdni reikalai, bet nėra tokio vaizdo, kurio nepataisytų geri apatiniai.
Parduotuvė ne specializuota, joje prekiauja drabužiais, aksesuarais ir apatiniais. Lydžiu draugę, ji renkasi suknelę. Aš, tuo tarpu, nužiūrinėju lentynas. Artėja vedybų metinės, norisi pasipuošti ir pradžiuginti vyrą.
Prie kasos stovi vyresnio amžiaus pardavėja ir dar viena, jaunutė. Klausiu: „Ar tą raudoną liemenėlę turite A dydžio?“
Vyresnė pardavėja nustemba: „A dydžio? Ne, ne, raudonos neturėsim...“
„Aišku, – sakau, – o gal tą juodą?“
Ji net nepatikrina, iškart purto galvą: „Ką jūs, tikrai neturime. Iš viso tokių dydžiu pas mus nėra, nė vienos spalvos.“
Linkteliu, ką padarysi. Bet ji tęsia: „Kad labai mažas pas jus dydis, čia nebent specialiai užsakyt... Nežinau, Alina, neturim juk tokių niekad?“
Jaunesnė kolegė papurto galvą.
„Na, aš ir sakau, tokių mažulyčių dydžių tai jau pas mus tikrai tikrai nebūna“, – dar pakartoja. Man jau darosi nemalonu, galvoju, tiek to, nėra tai nėra, apie ką dar mes kalbam.
O tada pardavėja ima kikenti, matyt, pati sau, nieko bloga nenorėdama.
„Žinot, kad tas dydis toks nestandartinis, toks netradicinis, tai pas mus net neveža!“ – prajunka ji. Aš jau nesuskaičiuoju, kelintą kartą tą girdžiu. Nukaito ausys. Jaunesnė pardavėja žiūri irgi apšalusi, akys išpūstos. Draugė mano jau irgi ne į sukneles žiūri, o stebi mano reakciją.
O kokia ta reakcija – palinksėjau dar kartą ir nuėjau apžiūrėt batų, kad nebetektų klausytis. Net man nuėjus, moteris sau po nosim tęsė monologą: „Niekad ir neturėdavom tokių mažų, niekas pas mus jų neprašo, nėra pasitaikę, tai kad tikrai labai nestandartinio ieško, ne, Alina, tokio dar nebuvo..."
Tuo metu į parduotuvę įėjo dar vienas pirkėjas, tai ji užsičiaupė. Smulkmena, aišku, nedarau skandalo. Bet norėtųsi, kad aptarnavimo sferoje dirbantys žmonės truputį išliptų iš to sovietmečio, kuriame įstrigę.
Ar čia tik man taip sekasi vis užsirauti?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
